www.besimdemaku.page.tl

FEJA ISLAME ESHTE JET

Dua-lutje gjat agjerimit te Ramazanit

Dua gjatė ditėve tė Muajit tė Ramazanit - Xhemail Ēupi , Fisnik Muēa & Burim Strikēani pageMenu 1. O Allah, ne kete dite beje agjerimin tim si agjerimin e te sinqerteve, dhe qendrimin tim ne namaz, prej qendrimit te atyre qe falen me bindje, zgjome ne te nga gjumi I te pavėmendshmit, e m’I shlyej mekatet, o Zot I botes, dhe falme mua, o Falesi mekateve! 2. O Allah ne kete dite afrome kenaqesise Tende, mbame larg zemerimit dhe denimit Tend, jepme rastin t’I recitoj ajetet e Tua, ne meshiren Tende, o me I Meshirshmi I meshiruesve! 3. O Allah ne kete dite, dhurome urti dhe vetedije, mbame larg cektesise dhe krekosjes, jepme pjese ne cdo bekim qe zbret, me bujarine Tende, o me Bujari I bujareve! 4. O Allah ne kete dite forcome ne zbatimin e urdhrave te Tu, ma lejo shijimin e embelsise se dhikrit Tend, mundesoma me miresine Tende qe te tet falenderoj! Mbrome, me mbrojtjen dhe mbulesen Tende, O me Dalluesi I shikuesve! 5. O Allah ne kete dite, vendosme me kerkuesit e faljes. Vendosme mes sherbetoreve te Tut e drejte e te bindur, dhe eulijave te Tu, me butesine Tende, o me I Meshirshmi I meshiruesve! 6. O Allah ne kete dite mos me le rte veteposhterohem duke mos T’u bindur Ty! Mos me godit me kamxhikun e denimit Tend dhe mbame larg shkaqeve te zemerimit Tend, me miresine dhe fuqine Tende, o deshira e pafundme e deshiruesve! 7. O Allah ne kete dite, ndihmome me agjerimin dhe namazet e saj dhe me mbaj larg nga gabimet dhe mekatet e saj, mundesoma te Te kujtoj pareshtur gjate saj, me ndihmo Tende, o Udhezuesi I atyre qe shangen! 8. O Allah ne kete dite me bej t’I meshiroj jetimet, t’I ushqej te uriturit, te perhaps selamin dhe te ri me te mencurit, o Strehues I shpresuesve! 9. O Allah ne kete dite, jepme nga meshira Jote e gjere, udhezome drejt provave te Tua ndricuese, drejtome tek kenaqesia Jote gjitheperfshirese, me dashurine Tende, o shpresa deshiruesve. 10. O Allah ne kete dite, me bej prej atyre qe mbeshteten tek Ti, prej atyre qe Ti I quant e suksesshem dhe vendosme me ata qe jane te afert me Ty, me favorin Tend, o Synimin I kerkuesve. 11. O Allah ne kete dite me bej te dua miresine, dhe te mos pelqej mizorine e mosbindjen, pengome nga zemerimi dhe sketerra, me ndihmen Tende, o Ndihmues I ndihmekerkuesve! 12. O Allah ne kete dite me zbukuro me sinqeritet dhe ndershmeri, mbulome me rroben e endjes dhe te pastertise, me bej t’I permbahem drejtesise dhe paanesise, e me ruaj nga ajo qe druhem, me mbrojtjen Tende, o mbrojtes I te frikesuarve! 13. O Allah ne kete dite, pastrome nga papastertia e ndryresia, me bej durimtar ndaj asaj qe eshte shkurtuar, jepme aftesine te behem I devotshem, e te shoqerohem me te miret, me ndihmen Tende, o I dashuri ite skamurve! 14. O Allah ne kete dite mos me deno per rreshqitjet, me bej t’I pakesoj gabimet dhe fajet, mos me bej shenjester te fatkeqesive dhe te halleve, me nderin Tend, o nderi I myslimaneve! 15. O Allah, ne kete dite, dhurome bindjen e te nenshturarve, zgjeroma kraharorin me pendimin e te perulurve, me sigurine Tende, o strehe e te friksuarve! 16. O Allah ne kete dite, dhurome perputhje me te miren, mbame larg ngjitjes me te keqen udhezome drejt saj- me meshiren Tende- ne vendqendrimin e perjete, me qenien tende Zot, o Zoti I gjithe boteve! 17. O Allah ne kete dite, udhezome ne vepra te mira, plotesomi nevojat dhe shpresat, o Ti qe s’te nevojiten as shpjegime, as pyetje, o Ti qe di c’mbajne gjokset e gjithe botes, bekoje Muhammedin dhe familjen e tij te delire! 18. O Allah ne kete dite, me zgjo bekimet e mengjeseve te tij, ndricoma zemren me shkelqimin e rrezeve te tij, bema cdo pjese te trupit t’I ndjeke efektet e tij, ne driten Tende, o ndricues I zemrave te atyre qe dine! 19. O Allah ne kete dite shumfishomi bekimet e saj, dhe lehtesoma rrugen drejt begative te saj, mos me provo nga pranimi I veprave te mira ne te, o Udhezuesi ne te verteten e qarte! 20. O Allah ne kete dite, hapmi dyert e parajses dhe mbyllmi dyert e sketerres, ndihmome te recitoj Kur’anin, o zbritesi I qetesise ne zemrat e besimtareve! 21. O Allah ne kete dite, tregoma rrugen per te fituar kenaqesine Tende, mos me ler shejtanin te me poshte, beje Xhenetin vendqendrim dhe prehje per mua, o Degjues I lutjeve te nevojtareve! 22. O Allah ne kete dite, hapmi dyert e miresise Tende, zbritmi bekimet e saj, ndihmome drejt shkaktuesve te meshires Tende, e me jep nje vend ne rehatine e Parajses, o Degjuesi I thirrjes se te pikelluarit! 23. O Allah, ne kete Dite m’I laj mekatet pastrome nga cdo e mete, hetoma zemren me devotshmerine e zemrave, o Kapercyesi I te metave te mekatareve! 24. O Allah ne kete dite, te lutem per ate qe te kenaq Ty, dhe kerkoj mbrojtje tek ti nga ajo qe te zemeron; pot e kerkoj te me japesh mundesine qe te te bindem e jo qe te mos te bindem, o Bujari ndaj kerkuesve! 25. O Allah ne kete dite, me bej me ata qe I duan miqte e Tu dhe I urrejne armiqte e Tu, nen Shembullin e Profetit Tend te fundit, o Rojtar I zemrave te profeteve! 26. O Allah ne kete dite bemi perpjekjet e denja per vleresim, mekatet te falura, veprat te pranuara dhe te metat te fshehura, o me I Miri I degjuesve! 27. O Allah ne kete dite, dhuromi bekimet e Nates se Kadrit, ndryshomi punet nga te veshtira ne te lehta, pranoma pendimin dhe pakesomi mekatet e pezmin, o I Meshirshmi ndaj sherbetoreve vepermire! 28. O Allah ne kete dite, jepme pjese ne nafile, nderome duke mi qare hallet, qasmi mjetet per te t’u afruar, nga te gjitha mjetet, o I patrazueshem nga lutjet e pergjėruesve! 29. O Allah ne kete dite, mbulome me meshiren Tende, me dhuro sukses e mbrojtje, pastroma zemren nga erresira e shpifjeve, o I Meshirshmi nfaj sherbetorve besimtare! 30. O Zoti yne Bujar! Te lutemi nga thellesia e zemres ten a e kesh pranuar agjerimin dhe cdo veper tonen dhe te kerkojme falje per cdo mangesi e gabim! Ndihmen Tende kerkojme qe te perkushtohemi ndaj Teje ne 11 muajt ne vijim dhe Ty te lutemi qe e gjithe jeta jone te jete Ramazan dhe ndarja nga kjo bote te jete per ne Bajram! Pėrmblodhi: Mirela Basha marr nga. www.vizionidibranislam.jimdo.com----- ----------------------------------------------------------- 31 dua tė pėrzgjedhura gjatė Ramazanit Enesi (r.a) transmeton, se profeti (a.s) ka thėnė: “Duaja (lutja) ėshtė esenca e adhurimit”. (Tirmidhiu). Profeti a.s. ka thėnė: “Nuk refuzohen duatė e tre personave: agjėruesit kur ēel agjėrimin, sundimtarit tė drejtė, dhe tė shtypurit, Allahu i bekoftė ata. (Ebu Hurejra tek Tirmidhi) Nuk ka njeri qė tė bėjė njė dua` dhe Allahu tė mos i pėrgjigjet atij, apo tė largojė prej tij njė sasi tė barabartė tė keqeje, me kusht qė ai tė mos lutet pėr diēka tė ndaluar, apo pėr prishjen e lidhjeve familjare (Xhabiri e transmeton kėtė, ashtu siē e ka thėnė Profeti a.s: Tirmidhi). Pėr shumė myslimanė me origjinė jo arave, duatė janė perceptuar shpesh si fjalė tė mira nė arabisht, qė i shqiptojnė imamėt pas namazeve. Ata zakonisht i mbėshteten thjesht duke pėrsėritur “Amin” pas kujtdo tjetėr, pa kuptuar se ēfarė po i kėrkojnė Allahut. Myslimanė tė tjerė jo arab folės mundohen tė mėsojnė pėrmendėsh disa prej duave kryesore nė arabisht dhe kėshtu mund tė kuptojnė se ēfarė thonė. Por njė gjė, qė harrohet shpesh rreth duasė, ėshtė lidhja e drejtpėrdrejtė me Allahun. Allahu i ka krijuar dhe i njeh gjithė gjuhėt, qoftė ky dialekt specifik i njė fshati apo i tė folurės urbane amerikane. Allahu po ashtu e di se ē`fshihet nė labirintet mė tė thella tė zemrės. Ndjenjat e dhimbjes, mėrisė, ankthit, dashurisė, urrejtjes, hidhėrimit, mallit etj., qė ne i fshehim prej kujtdo tjetėr, duke pėrfshirė kėtu edhe pjesėtarėt e afėrm tė familjes apo shokėt. Kėsisoj pse tė mos ēliroheni. Pėrse mos ta lėsh Allahun tė jetė “terapisti” juaj. Bėjeni sexhaden tuaj tė faljes, “shtratin” juaj, ndėrsa i lutesh apo i kėrkon Atij, i Cili ėshtė nė kontroll, i Cili di mė mirė se ē`dini ju vetė pėr gjithēka doni nė kėto dhjetė ditė, si dhe veēanėrisht netėve nė vijim tė Ramazanit. Disa dua janė qartėsisht pjesė e Sunetit, tė cilat mund t`i pėrdorni apo t`i shqiptoni gjatė Natės sė Kadrit. Pėr shembull nė njė hadith transmetohet prej Aishes (r.a), se e ka pyetur profetin (a.s): “O i Dėrguar i Allahut, nėse e di se kur ėshtė nata e Kadrit, ēfarė duhet tė them? Ai ka thėnė: “Thuaj: O Allah, Ti je simbol i faljes dhe Ti e do faljen, prandaj mė fal mua” [Ahmed, Ibn Maxheh, Tirmidhi] Sidoqoftė, duaja nuk mund tė bėhet nė mėnyrė tė shpėrqendruar, pasi Profeti (a.s) ka thėnė nė njė hadith tė transmetuar nga Ebu Hurejra: “Bėj dua dhe ji i sigurt, se do tė plotėsohet dhe dije se Allahu nuk i pėrgjigjet duasė, qė bėhet nga njė zemėr e pakujdesshme, e cila nuk ėshtė e pėrqendruar. (Tirmidhi) Kėtu gjenden disa shembuj tė duave tė pėrshtatshme personale, tė cilat mund t’i thoni nė kėto ditė tė mbetura tė Ramzanit, Inshalla (me dėshirėn e Zotit): 1. O Allah, tė lutėm mė fal mua pėr gjithė tė kėqijat, qė kam bėrė dhe vazhdoj tė bėj. Ti je kaq i mėshirshėm dhe i butė. Tė lutem mė fal mua dhe mė ndihmo mua, tė qėndroj larg prej gjithė asaj qė ėshtė e gabuar. Ėshtė kaq e vėshtirė pėr mua dhe unė jam kaq i dobėt, por Ti je mė i Fuqishėm. Tė lutem mė rrit mua me sinqeritet. 2. O Allah, tė lutem Ty, tė lutem udhėzoi prindėrit e mi dhe motrėn time kah Teje. Mos i lėr tė vdesin pa e kuptuar, se kush ėshtė Zoti i tyre. Mundėsoju atyre, tė shikojnė tė vėrtetėn dhe ndihmoji ata, qė t`i rezistojnė presionit tė shokėve, tė cilėt pėrpiqen t`i largojnė prej Teje. 3. O Allah, bekoji njerėzit e mirė me mirėsitė e Tua, zemrat e tė cilėve shtrihen deri tek fqinjėt e krishterė nė Pakistan dhe fqinjėt mysliman nė Amerikė. 4. O Allah, tė lutem udhėzoji fqinjėt e mi, zonjėn dhe zotin …, pėr tek Ty. Ata janė kaq modestė e njerėz tė mirė dhe janė kaq tė mirė me ne. Ata asnjėherė nuk e kanė kundėrshtuar Besimin tonė dhe Ti i ke parė se sa tė hapur kanė qenė ata me ne. Tė lutem udhėzoji ata nė rrugėn e drejtė. 5. O Allah, bėje ēdo aspekt tė vetėm tė jetės sime pėr Ty dhe nė shėrbim tė fesė Tėnde. Tė lutem largoji gjithė qėllimet mashtruese qė unė kam. 6. O Allah, ruaje njerėzimin prej tė qenit armik i vetes sė vet. Mbroji krijesat e Tua nga shtypja. Shpėtoi njerėzit e Irakut, Afganistanit, Kashmirit, Palestinės dhe Ēeēenisė prej shtypjeve tė brendshme dhe tė jashtme dhe jepu atyre tė drejtėn. Na mbro ne tė gjithėve nga dhuna, frika dhe rreziku, Ti je Mbrojtėsi jonė. 7. Ja Allah, mė mundėso mua tė tė dua, ashtu siē Ti e meriton tė duhesh, mė mundėso tė frikėsohem nga Ty, ashtu siē Ti e meriton tė tė frikėsohem dhe mė mundėso t’i shėrbej krijesave tė Tua tė kėsaj bote pėr hirin Tėnd. 8. O Allah, mė shto dijen, por mundėso qė kjo dije tė jetė me sinqeritet, jo pėr kėrkimin e famės dhe lavdisė, pozitės apo pasurisė materiale. Mundėsoje qė kjo dije tė shėrbejė nė rrugėn Tėnde, nė atė mėnyrė qė Ti e pranon dhe mundėso prej saj, qė njerėzimi tė ketė dobi. 9. O Allah, udhėzoi fėmijėt e mi dhe gjithė fėmijėt. Ata janė tė rrethuar nga kaq shumė joshje dhe harame (gjėra tė ndaluara). Mbroji ata prej gjithė ndikimeve tė kėqija, qė i rrethojnė. Jepu atyre shokė, tė cilėt do tė forcojnė besimin e tyre dhe ndihmoji ata, qė tė qėndrojnė nė Rrugėn e drejtė. 10. O Allah, mė udhėzo mua, qė tė kėrkoj dituri nga Ty dhe bekoje kėtė besim (fe) nga ata qė janė tė sinqertė, tė cilėt zotėrojnė dijen e saktė islame, tė cilėt janė tė mesėm dhe tė butė, tė cilėt nuk janė tė ashpėr apo tė paduruar me mua dhe tė cilėt e kuptojė nga ku po vij unė, gjendjen time si mysliman nė kėtė vend, duke jetuar nė kėtė botė sot. 11. O Allah, Tė lutem mė ndihmo mua, qė tė qėndroj larg haramit nė arritjen e tė mirave tė kėsaj bote. 12. O Allah, mos mė largo asnjėherė prej Teje, nuk ka rėndėsi se sa tė shumta janė sprovat dhe vėshtirėsitė qė Ti mė sprovon. Bėji vėshtirėsitė tė shėrbejnė pėr tė mė bėrė mysliman mė tė fortė dhe mė tė sinqertė ndaj Teje. 13. O Allah, bekoji dijetarėt dhe prijėsit tanė, tė cilėt janė duke u orvatur tė ngrenė Islamin nė kėtė botė nė rrugėn e balancuar tė Profetit Tėnd tė dashur. 14. O Allah, bekoji gjithė ata, qė mė kanė mėsuar mua rreth Teje dhe Islamit, qė nga … nė shkollėn islame, e cila mė mėsoi mua rėndėsinė e tė qenit i duruar me fėmijėt e vegjėl, deri tek dijetari …, i cili pavarėsisht ashpėrsisė sė tij, mė mėsoi mua rėndėsinė e tė folurit vetėm tė vėrtetėn, nuk ka rėndėsi, nėse shumė tė tjerė nuk e pėlqejnė atė. 15. O Allah, mė jep mua aftėsinė pėr tė falur tė gjithė ata, qė mė kanė lėnduar nė kėtė botė dhe nė besim, veēanėrisht vėllain tim…, i cila ka injoruar ēdo pėrpjekje time qė kam bėrė, pėr tu pajtuar me tė. Tė lutem O Allah, bashkoji zemrat tona. 16. O Allah, tė lutem mė nxirr nga ky borxh i tmerrshėm, qė ėshtė barrė pėr mua. Tė lutem mė jep mua mjete, qė janė Hallall (tė lejuara nė islam) tė shpėtoj prej kėsaj sa mė shpejt qė tė jetė e mundur, kėshtu qė unė mund tė dal para Teje nė ditėn e Gjykimit pa asnjė borxh. 17. O Allah, hap njė rrugė pėr djalin tim, qė tė martohet sa mė shpejt tė jetė e mundur. Mundėsoji atij tė martohet me njė grua, e cila tė jetė e sinqertė dhe e devotshme ndaj Teje dhe e cila pėrshtatet me tė. 18. O Allah, hapi njė rrugė pėr vajzėn time, qė tė martohet sa mė shpejt tė jetė mundur. Mundėsoji asaj njė burrė, qė ėshtė i sinqertė dhe i devotshėm ndaj Teje dhe qė i pėrshtatet asaj. 19. O Allah, tė lutem siguroji shokut tim … dhe gruas sė tij… fėmijė tė shėndetshėm. Ata i duan kaq shumė fėmijėt dhe ata inshallah do tė jenė prindėr myslimanė tė shkėlqyer. Tė lutem siguroju atyre fėmijė, qė kur tė rriten, tė jenė burim mėshire pėr ata. 20. O Allah, ndihmoji jetimėt dhe tė varfrit kudo qė ata janė, por veēanėrisht ata nė Afganistan. Mė jep mua mjetet dhe aftėsinė pėr tė bėrė ēfarėdo pėr ata. 21. O Allah, udhėzoi dhe mbroji adoleshentėt tanė, tė cilėt kanė nevojė pėr ndihmėn dhe udhėzimin Tėnd nga ēdo joshje e prostitucionit, drogės, alkoolit dhe gjithė harameve tė tjera tė shoqėrisė sonė. 22. O Allah, pastroje zemrėn time nga sėmundja e arrogancės dhe krenarisė dhe mė lėr mua tė vdes si mysliman i sinqertė, i thjeshtė. 23. O Allah, anė e mbanė botės po vuajnė shumė vėllezėr dhe motra pėr hirin Tėnd, pėrmes torturave, dhunės, burgut, etj, tė lutem fali mėkatet e tyre dhe siguroju atyre parajsėn. 24. O Allah, unė kam qenė kaq i paduruar dhe i inatosur me sjelljen time, tė lutem mė jep durim dhe mė ndihmo tė kontrolloj inatin tim pėr hirin Tėnd. 25. O Allah, Hap njė rrugė pėr mua, nė mėnyrė qė ta bėj Haxhin sa mė shpejt tė jetė e mundur, dhe kėshtu tė pėrmbush obligimin tim tek Ty dhe tė fitoj kėnaqėsinė Tėnde dhe xhenetin Tėnd. 26. O Allah, jepi motrės time…durim nga kanceri qė ajo ka. Ajo ka shumė dhimbje si pasojė e mjekimeve tė ndryshme. Tė lutem mundėsoji asaj durim dhe bėje sėmundjen e saj, tė jetė mėnyrė pėr faljen e mėkateve tė saj. 27. O Allah, bekoji vėllezėrit e mi, tė cilėt janė tė gjindshėm gjithmonė nė xhamitė tona pėr tė riparuar, pėr tė pastruar apo pėr mbajtur tė pastėr vendin, qė ēdokush tjetėr e ka bėrė rrėmujė. 28. O Allah, largoje perden nė sytė e atyre, qė kanė qenė tė mashtruar duke e parė Islamin si diēka tė keqe, pėr shkak tė paditurisė dhe stereotipave mediatikė. 29. O Allah, afroji gjithė njerėzit pranė Teje dhe pranė njėri-tjetrit. Tė lutem mos na bėj ne myslimanėve sprovė pėr ata, me keq prezantimin tonė tė Islamit si pasojė e sjelljes sonė tė keqe. 30. O Allah, mė ndihmo tė heq dorė prej zakoneve tė kėqija, nga ngrėnia dhe tė folurit e tepėrt. 31. O Allah, tė lutem mė ndihmo tė heq dorė prej pirjes sė duhanit kėtė vit. Ėshtė kaq e vėshtirė t’i japėsh fund duhanit pas kaq shumė vitesh, por vetėm Ti mund tė ma lehtėsosh. Kėto dua janė shkruar vetėm si njė udhėzues. Asnjė emėr nuk ėshtė i vėrtetė. Ju lutemi pėrshtatini, modifikojini dhe shkruani duatė tuaja. Ēėshtja qėndron nė lidhjen e drejtpėrdrejtė me Zotin, nė stilin tonė, nė gjuhėn tonė. Ndėrsa flasim me Atė, me ballin nė tokėn e Tij nė sexhde, do tė mund tė arrijmė njė pikė, ku fjalėt dhe mendjet tona do tė japin rrugė zemrės, e cila do tė ndihmojė pėr tė folur me Zotin tonė. Sexhdeja ėshtė pozicioni mė i mirė, ku robi flet me Zotin e tij. Mos mendo se Allahu nuk e di, ēfarė tė nevojitet. Po, Ai e di. Por Ai gjithashtu pėlqen ta dėgjojė prej teje. Merreni nė konsideratė kėtė hadith: Ebu Hurejra transmeton, se Profeti (a.s) ka thėnė: “Allahu ėshtė i mėrzitur me ata, qė nuk i luten apo nuk i kėrkojnė Atij asgjė”. (Tirmidhi) -------------------------------------------------------- Pranvera e Kuranit Lutje(Duaja)dhe kėrkesa e faljes sė mėkateve(El-Istigfar) Falja dhe lėmosha Ngjarje tė pavdekshme Lutjet dhe veprimet e muajit tė Ramazanit Nga gjėrat e pėrbashkėta qė ėshtė mirė tė bėhen gjatė dtėve tė muajit tė Ramazanit Gjėrat e pėrbashkėta qė ėshtė mirė tė kryhen gjatė netėve tė muajit tė Ramazanit Lutje tė netėve tė Ramazanit Lutje gjithashtu me anėn e kėsaj lutjeje(duaje) Lutje pėr syfyrin Gjėrat e pėlqyeshme Natėn e Kadrit Lutja e ndarjes nė tė premten e fundit tė muajit tė Ramazanit Nė emėr tė Zotit tė Madhėrishėm! „ O ju qė besuat, agjerimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm". "(jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjeroi), atėherė ai (le tė agjerojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjerojnė), janė tė obliguar pėr kompensim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri e ai qė nga vullneti jep mė tepėr, aj o ėshtė aq mė mirė per tė. Mirėpo, po qe se e dini, agjerimi ėshtė mė i mirė pėr ju". "(ato ditė tė numuruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues ( i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). e kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjerojė aq ditė nga ditėt e mėvonshme. Allahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtirėsim per ju. (tė agjeroni ditėt e leshuara mė vonė). Qė tė plotėsoni numurin, tė madhėroni Allahun pėr atė se ju udhėzoi dhe qė tė falenderoni". Suretu EI Bakare, ajetet 183,184,185 Ky nėnshtrim ndaj urdhėrit tė Allahut pėrbėn adhurimin e sinqertė, e bėn njė tė vetėm adhurimin me realitetin e tij vullnetor, mendor dhe shpirtėror. Agjeruesi, i cili ia ndalon vetes sė vet kėnaqėsitė e jetės pa asnjė imponim, presion apo ndonjė shkak tjetėr, pėrveē zbatimit tė urdhėrit tė Zotit, provon nė kėtė mėnyrė nėnshtrimin e tij ndaj urdhėrit tė Zotit dhe adhurimin e sinqertė per Tė. Hadithi i shenjtė (thėnie e Pjegamberit(S.a.s) na e bėn tė qartė kėtė kur thotė: "Agjeruesi, edhe sikur tė jetė nė shtrat, nėse nuk pėrfol ndonjė musliman tjetėr nė mungesė, konsiderohet adhurues." Resulullahu (S), nga ana e tij, e ka bėrė tė qartė nė njė fjalim tė vyer shpirtin besimtar, i cili e dallon atė qė agjeron pėr Allahun me sinqeritet e besnikėri, duke u bėrė altar (Mihrab) i adhurimit. Aktiviteti trupor i agjeruesit, tė nėnshtruar ndaj urdhėrit tė Zotit, kthehet nė adhurim. Jo mė kot Resulullahu (S) e konsideronte gjumin e adhuruesit dhe frymėmarrjen e tij adhurim, pasi ato lindin e zvillohen nė njė trup adhurues, i cili ėshtė privuar nga kėnaqėsitė dhe gjėrat e dėshiruara e tė lejuara nė pėrgjigje tė urdhėrit tė Sundimtarit tė sė vėrtetės. Kėshtu ai ka thėnė: "Shpirtėrat tuaj nė agjerim janė tė Iavdėruar dhe gjumi juaj nė tė ėshtė adhurim". Ali Ebin Musa Er-Rida (a) tregon se ka dėgjuar nga prindėrit e tij dhe gjyshi i tij Resulullahu (S), i cili ka thėnė: " O njerėz! Kush nga ju gjatė kėtij muaji mirėson sjelljet e tij morale, ai do tė lejohet tė kalojė rrugėn (Siratin), ditėn kur tė rrėshqasin kėmbėt nėpėr tė" Agjerimi dhe edukimi i vetvetes ē'do adhurim nga adhurimet qė ka obliguar Allahu i Madhėrishėm si: agjerimi, falja, pelegrinazh nė EI-Haxhy, zekati... etj., ka tė mirat dhe dobitė e veta shpirtėrore, edukative dhe shoqėrore tė shumta. Ato, pėrveē qė janė adhurim ndaj Zotit, me anėn e tė cilave njeriu shpren nėnshtrimin e tij ndaj tė vet dhe afrimin me Te me njė qėllim te sinqertė e besnik, lėnė nė shpirtin e tij, shoqėrinė dhe personalitetin e tij, ndikime rregulluese e reformuese, kontribuojnė nė procesin e ndryshimit tė vetvetes e tė edukimit tė tij shpirtėror. Agjerimi ėshtė njeri prej formave tė adhurimit tė permendura, qė ndihmon nė ndryshimin dhe rregullimin e personalitetit njerezor e shoqėror. Agjerimi ka dobi edukative dhe ndikime reformuese e rregulluese tė mėdha mbi sjelljet morale tė njeriut dhe lidhjet e tij me anėtarėt e tjerė tė shoqerisė. Feja islame nuk e obligoi adhurimin e agjerimit vetėn per atė qė njeriu tė mos hajė, tė mos pijė e tė mos bashkohet me gruan, por e bėri edhe njė mbrojtje tė njeriut nga ē'do gjė e ndaluar, ku mund tė bierė ai qoftė me fjalė qoftė me vepra. Tregojnė se Resulullahu (S) ka thėnė: "Gjeja mė e pakėt qė i ka imponuar Allahu agjėruesit gjatė agjerimit ėshtė ushqimi dhe pija" Agjerimi, pra, nuk ėshtė njė proces shkėputjeje nga ushqimi dhe pija, por njė obligim, qė synon tė ndalojė njeriun nga gjerat e ndaluara, t'i rrise atij ndjenjėn e besimit si dhe ta edukoj ė atė me njė edukatė tė shėndoshė morale e shpirtėrore. . Ai ndikon nė edukimin e njeriut nė dy drejtime kompletuese: Sė pari ėshtė ndalimi i njeriut dhe largimi tij nga gjerat e ndaluara, nga gjėra me tė cilat nuk duhet tė merret si: cmira, shpifja , gėnjeshtra, grindjet dhe armiqėsimi me tė tjerėt... etj. Ndėrsa drejtimi i dytė ėshtė inkurajimi e nxitje, qė synon tė ngrejė nivelin moral e shpirtėror tė njeriut nė sajė tė synimit per tė arritur gjerat e lejuara e tė pėlqyera si: lėmosha, lutja, leximi i Kuranit , kujtimi Ai Allahut dhe kryerja e veprave tė mira. Agjerimi ėshtė njė shkollė pėr edukimin e shpirtit dhe pėrgatitj en ė tij nga ana islamike nė mėnyrė tė gjithanėshme. Tregimet e shenjta, qė ekzistojnė per kėtė gjė, na sqarojnė edukatėn e agjeruesit: atė tė cilės duhet t' pėrmbahemi dhe atė tė cilės duhet t' japim fund, per te arritur qėllimet e agjerimit dhe per tė ruajtur sevapin e adhurimit. Kėshtu Imam Aliu (a) tregon se Resulullahu (S) ka thėnė: "Kush agjeron muajin e Ramazani me besim e kėnaqėsi dhe largon degjimin e tij, shikimin dhe gjuhėn e tij nga njerėzit, atėhėr agjerimi i tij pranohet nga Allahu. Ky ia fal atii mėkatet qė ka bėrė dhe do t' shkruajė atij sevapin e durimtarėve" Kurse Imam EI-Baker (a) tregon se Resulullahu (S)ka thėnė: "Resulullahu (S) i tha Xhabir Bin Abdullahut (RD): O Xhabir! Ky ėshtė muaji i Ramazanit. Kush agjėron ditėt e tij dhe falet netėve tė tij, kujt i zbutet barku dhe i pushon gjuha ai ka dalė nga mėkatet e tij, ashtu siē ka dalė nga vetė muaji" " Xhabiri i tha: "0 Resulullah(S)! Nuk ka thėnie mė tė bukur e mė tė mirė se kjo". Atėhėr Resulullahu (S) i tha; "0 Xhabir! por nuk ka kusht, mė tė forta se kėto". Imam-Es-Sadiku (a) tregon gjithashtu se kishte dėgjuar nga prindėrit e tij tė thonė se Resulullahu (S) ka thėnė: "Robin agjėrues, kur e shajnė, te pėrgjigjet selam alejkum (paqa qoftė me ju) dhe tė thote se nuk tė shaj siē mė shave ti mua. Zoti Ai Madh e i Bekuar ka thėnė: "Ndihmoje robin tim nė agjerim nga e keqja e robit tim, tė cilin e shpėrbleva me zjerrin e ferrit" " Per Imam Es-Sadikun (a) tregohet tė kete thėnė: "Agjerimi nuk ėshtė vetėm per ushqim dhe pije". Dhe ka vazduar: "Unė e gėzova Mėshiruesin me agjerim domethėnė, me agjerimi dhe heshtje". Nė njė vend tjetėr spjegohet se ē'farė Iloje heshtjeje ėshtė kjo, duke thėnė: "Nėse agjeroni, kafshoni gjuhėn tuaj, mbyllni shikimet tuaja dhe mosu grindni me njėri-tjetrin e as mos e kini zili njėri-tjetrin Resulullahu (S) dėgjoi njė grua qė po shante shėrbėtoren e vet, megjithėse po agjeronte, Atėherė ai e ftoi ate tė hante duke i thėnė: "Ha!". Ajo iu pėrgjigj: "Une agjeroj". Atėherė Resulullahu (S) i tha: "Si ka mundėsi tė agjėrosh, kur ti nxjerr gj ithė kėto fjalė sharėse pėr shėrbėtoren tėndė? . Agjerimi nuk ėshtė vetėm mos ngrenie e mos pirje." Imam Es-Sadiku (a)i kėshillon kėshtu agjėruesit: "Nėse agjėron, le tė agjerojė edhe degjimi yt edhe vėshtrimi yt, duke mos u marrė me gjera qė ju janė ndaluar. Le tė agjerojnė tė gjitha organet e tua e tė mos kryej nė veprime tė shėmtuara. Largo prej vetes mendimet e liga dhe mos i lėndo shėrbėtorėt. Le tė duket tek ti madhėshtia e agjerimit. Nlundoju sa mė shumė t'i pėrmbahesh heshtjes, pėrveē rasteve kur kujton Allahun. Mos e bėj ditėn e agjerimit tėnd si ditėt kur nuk agjeron. Mjerė ti "Nėse bėn dashuri, puth apo qesh me zė tė lartė. Allahu nuk i duron dot ato" Qėndrimi i ashpėr kundėr pėrfoljes sė tjetrit nė mungesė, shpifjes dhe gėnjeshtres gjatė agjerimit jepet nė shumė raste, aq sa thashethemexhinjtė, shpifėsit dhe gėnjeshtarėt llogariten nė radhėn e mosagjeruesve, ashtu siē e Ilogariti Resulullahu (S) ate gruan qė shau shėrbėtoren e vet nga radhėt e mosagjerueseve. Nė porositė e Resulullahut (S) per Imam Aliun (a) thuhet: "0 Ali! Ki kujdes nga thashethemet e pėrfolje e tė tjerėve, kurse shpifja ndjell torturėn e varrit" Po ashtu ai thot: "Kush pėrflet vėllaun e tij musliman nė mungesė, agjerimi i tij nuk pranohet dhe i kundėrshtohet abdesi. "Nėse ai vdes nė kete gjendje, vdes bashkė me atė qė ia ka ndaluar Allahu". Nė kete mėnyrė na sqarohet kultura e agjerimit. Agjeruesi nuk duhet te pushojė sė punuari per te pasuruar moralin dhe sjelljet e veta. Muaji i Rarnazanit ėshtė muaji i adhurimit, muaji i ndryshimit te vetes e i rregullimit e i mirėsimit te saj. Qėllimet ndryshuese e reformuese le agjerimit nuk mund te realizohen pėrveēse duke iu pėrmbajtur kėsaj kulture dhe duke punuar sipas direktivave te saj. Ndryshe agjeruesi nuk fiton nga agjerinti i tij asgjė pėrveē vuajtjes nga uria, etja dhe mundime te tjera. Feja islame dėshiron tė ndryshojė e transformojė njeriun dhe vetė shoqerinė. Logjika e ndryshimit ėshtė shpriti njerezor, Kur realizohet prėsosja e shpirtit njerezor, duke u bazuar nė fenė islame, atėherė ndodh edhe ndryshimi i shoqėrisė njerėzore dhe reformimi i saj per tė mirė. Kurani na e provon kete ligj shoqėror me thėnien: "Allahu nuk e prish gjendjen (nuk na largon le mirat) pėrderisa ata ta ndryshojnė veten e tyre" Suratu Er-Ra'd, ajeti 11. Islami ka obliguar rite dhe adhurime (ibadete) kohore dhe vendore, si haxhillekun, agjerimin, festat, faljen e tė premtes, pėrcjelljen e te vdekurit, etj. me qėllim qė te krijojė njė atmosferė shpirtėrore te aftė pėr tė ndryshuar e reformuar shpirtin njerezor dhe per tia nėnshtruar atė Krijuesit te tij. Agjeruesi duhet pa tjetėr tė ngulisė thellė nė veten e tij kete realitet, te punojė per ta bėrė muajin e Allahut njė rast pėr pendim e mirėsi, ndryshim e pėrsosje morale e sjelljeje. *** Agjėrimi ka qėllime dhe pėrfitime me interes jo vetėm per vetė agjėruesin, por edhe qėllime e pėrfitime qė shkojnė nė interes te shoqėrisė islame. Sa mė tepėr tė pėrmirėsohet personi aq mė shumė pėrmirėsohet shoqėria, sidomos kur elementet mirėsues, me fuqitė mendore, shpirtėrore e psikologjike qė pėrmbajnė, do tė mund e krijojnė njė rrymė shoqėrore me ndikim tė madh nė jetėn e shoqėrisė Feja islame gjithnjė e shikon personin nga dy pikepamjė nga pikėpamja se ai ėshtė njė person i lirė dhe nga pikėpamja se ai ėshtė pjesė e shoqėrisė, i alle tė influencojė e tė influencohet prej saj. Mbi kete bazė rregullat ligjet, sistemet, morali dhe kultura qė transmeton mesazhi islam bashkėpunojnė me njėri-tjetrin herė si individė me vete e herė si pjese e sė teres. Po ashtu, ne pamė se agjerimi ndihmon nė mėnyrė efektive nė ndryshimin dhe mirėsimin e anės morale dhe edukative te individit te shoqerisė dhe tė vetė marrėdhėnieve shoqėrore. Nga kjo pikėpamje agjerimi sjel gjithashtu, pėrfitime dhe interesa tė rnėdha ekonomike, pėr tė cilat flasin bisedat dhe tregimet e anėtarėve tė Ehli Bejti (a) (Familjes sė Profet Muhammedit). Por kėto ndikime morale, shoqėrore, ekonomike dhe fetare kanė edhe pasoja e influencė nė fushėn e politikės. Veprimet dhe aktivitetet, qė bėn njeriu, janė tė lidhura njėra me tjetrėn Kėshtu, besimi tek Allahu dhe tek Dita e Gjykimit influencojnė nė anėn fetare, morale, politike dhe ekonomike, qė nga ana e tyre influencojnė edhe mbi njėratjetren. Nė kete mėnyrė lind ndikimi dhe pėrsosja e ndėrsjelltė nė jetėn e njeriut dhe te shoqėrisė. Duke karakterizuar dhe pėrshkruar kete realitet, Imam Ali Bin Mu sa Er- Rida (a) thotė: "U urdhėruat tė agjeroni me qėllim qė le njihni se ē'ėshtė uria dhe etja, per te provuar vėshtirėsitė e botės sė pėrtejme. Le tė jetė agjeruesi i qetė dhe i nėnshtruar dhe le ta dijė se si bėhet durim pėrballė asaj qė e ka goditur nėpėrmjet urisė dhe etjes. Le te meritojė mirėsinė, pėrfshirė kėtu edhe privimin nga kėnaqėsitė e lakmitė. Kjo do te jetė per tė predikim per le tashmen dhe per tė ardhmen e largėt. Tė mėsoni se ē'vlerė tė lartė ka kjo pėr njerėzit e varfėr e tė pamundur nė kėtė botė dhe, per pasojė, te tregoni dashuri ndaj atyre qė Allahu u ka imponuar kufizime nė jetėn e tyre" Ndėrsa Imam Es-Sadiku (a) ka thėnė: "Agjerirni ėshtė obligim i Allahut, qė nėpėrmjet tij tė barazohet edhe i varfėri edhe i pasuri. Kjo pasi i pasuri nuk e din se ėshtė uria dhe etja dhe, duke agjėruar, do ta mėshirojė te varfėrin. I pasuri, kur don njė gjė, e arrin atė. Por Allahu deshi qė ta ndreqė krijesėn e Tij duke e bėrė tė pasurin te ndjejė e te kuptojė se ē'ėshtė uria e dhimbja me qėllim qė te tregojė butėsi e dhimbjė per te dobėtin dhe te mėshirojė te uriturit" Nė kete mėnyrė imamet e Ehli Bejtit (a) na e sqarojnė urtėsinė edukuese dhe vlerat shoqėrore, shpirtėrore, ekonomike e politike qė ka agjerimi, qė, nga ana e vet, ndihmojnė nė gjendjen e pėrgjithėshme te shoqėrisė islame. Kjo ndjenjė e ndėrgjegjėshme per dhimbjen ndaj tė varfėrve dhe per nevojėn e barazisė thyen prirjet dhe shfaqjet e mendjemadhėsisė dhe tė pėrbuzjes sė tė tjerėve, duke i bėrė njerėzit tė ndjehen te barabarte, tė kuptojnė ėshtė dhimbja qė, te shkakton varfėria dhe nevoja, dhe, per pasojė, t' shtyjnė ato drejt barazisė dhe vllazėrisė, te ngritura mbi mirekuptimin dhe ndjenjat e pėrbashkėta tė ndėrgjegjes. El-Harru El-Amilij, El-Uasailu, Vell.4. Kultura e agjeruesit Dobitė shėndetėsore tė agjerimit Resulullahu (S) ka thenė: "Agjeroni qė tė shėndosheni" Robi e agjeron muajin e Rarnazanit pėr tė kryer detyrėn e vet dhe nė kėtė mėnyrė ai i afrohet Zotit tė Madhėrishėm. Por agjerimi ka shumė pėrfitime si pėr vetė individin agjėrues ashtu dhe pėr shoqėrinė, pėr tė cilat Resulullahu (S) ka thėnė: "Agjeroni qė tė shėndosheni". Shkencėtarėt qė , punojnė nė fushėn e shėndetsisė thonė se dobitė e agjerimit pėr shėndetin e njeriut dhe formen e tij trupore janė shumė tė mėdha. Pėrmendim kėtu gjendjen shpirtėrore tė agjeruesit dhe reflektimin e saj ne shėndetin e tij. Agjerimi ndihmon nė mėnyrė efektive nė shėrimin e shqetėsimeve psiqike dhe tė atyre erotike, forcon vullnetin e agjėruesit, sensibilizon e zbut ndjenjat. e tij, i forcon dashurinė ndaj tė tjerėve dhe e largon nga grindjet, ngacmimet dhe tendecat pėr veprime agresive ndaj tė tjerėve, i kalit atij ndjenjėn e shpirtmadhėsisė, etj. Nė kete mėnyrė agjerimi forcon dhe mbėshtet personalitetin e njeriut, e bėn atė me tė fortė per tė pėrballuar problemet dhe vėshtirėsitė e jetės. Tė gjitha keto, pa asnjė dyshim, pasqyrohen nė mėnyrė tė vetvetishme nė shėndetin e njeriut. Ana tjetėr e dobisė sė agjerimit ėshtė se ai ndihmon nė shėrimin e shumė sėmundjeve trupore akute tė stomakut, shqetėsimet e zorrės sė trashė, sėmundjet e mėlēisė, tė mos tretjes si duhet tė ushqimeve, etj. Po ashtu ai ndihmon nė mjekimin e dhjamosjes (okozitetit), tė trombozave dhe sklerozimit tė enėve tė gjakut, nė uljen e tensionit tė gjakut, tė frymėmarjes, etj. Mjeku zviceran Barsilius ka shkruar se dobia e urisė nė mjekimin e disa sėmundjeve e kalon shumė herė dobinė e pėrdorimit tė barnave medicinale. Ndėrsa mjeku Hilab ua ndalonte ushqimin tė sėmurėve tė tij per disa ditė me rradhė dhe vetėm pas kėsaj fillonte t'u jepte porcione ushqimore tė lehta. Agjerimi ndihmon gjithashtu nė shkatėrrimin e fibrave tė sėmura e tė panevojshme, e kjo ndodh gjatė fenomenit tė agjerimit, por qė rindėrtohen tė reja pėrsėri pas marrjes sė ushqimit. Ky ėshtė shkaku qė i ka bėrė disa shkencėtarė, midis le cilėve edhe Bashutin, tė thonė se agjerimi ndihmon nė kthimin e rinisė. Ėshtė e natyrshme se agjerimi mund t'u shkaktojė edhe dem diesa individėve. Prandaj Zoti i Madh i ka ēliruar ata prej tij. Njėkohėsisht duhet tė kihet parasysh se dobitė mė tė medha tė agjerimit lidhen me zbatimin si duhet tė edukatės sė agjerimit, si ėshtė vonesa e syfyrit dhe afrimi i iftarit, mostejkalimi i normės sė ushqimit, qoftė nė sasi qoftė nė cilėsi, evitimi i shumėllojshmėrisė sė gjellėve, etj. " Adhurimi nė muajin e Ramazanit Pendimi: Njė nga format e dashurisė dhe tė mėshirės sė Allahut ndaj robėve tė Tij ėshtėedhe hapja pėr ta e derės sė pendimit dhe tė faljes sė mėkateve. Ai uka pėrgaditur atyre rrugėn e kthimit tek Ai, pasi ėshtė i Madhėrishmi, siē e pėrshkruan veten nė librin e Tij tė bekuar. "Thuaj: " Orbtė e mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, pse vėrtet Allahu i fal tė gjitha mėkatet. Ai fal shumė dhe ėshtė mėshirues". Suratu Ez-Zumer, ajeti 53. Zoti i Madhėrishėm e din se njeriu, nga natyra e tij njerėzore, gabon dhe kundervihėt, duke u larguar nga Allahu i Madhėrishėm. Si pasojė, aj ka ndevojė pėr njė mundėsi qė t'i lejojė kthmin dhe ndreqjen. Prandaj ekziston edhe pendimi. Fjala hynore pėbėn fushėn e ndregjes e tė mirėsimit si dhe momentin e ndryshimit. Pendimi ėshtė njė proces transformimi e ndryshimi nė ecurinė e jetės dhe natyrėn e sjelljeve, pasi ai ėshte pasojė e njė ndryshimi psikologjik, mendor dhe vullnetor, ėshtė njė vendim i ri nė jetė qė zgjidhet nga njeriu me vendosmėri si njė rrugė e re dhe njė jetė e re. Prandaj, nė tregimet e shenjta profetike, i penduari pėr mėkatet e bėra prej tij konsiderohet si ai qė nuk ka kryer fare mėkat. Njė tregim i Imam Xhaaferit Bin Muhammed (a), nė spjegimin se ē'ėshtė dashuria e Allahut, falja dhe mbrojtja e Tij pėr robėt e Tij tė pėnduar, thotė: " Nėse njė rob pendohet me pendesė tė sinqertė, atė do ta doje Allahu dhe do ta mbrojė". Dikush e pyeti Imamin:" Si e mbron atė?". Ai u pėrgjigj: " I bėn dy engjejt qė regjistrojnė bėmat e tij tė harrojnė ē'farė kanė shkruar pėr tė. Po ashtu i bėn organet e trupit tė tij dhe ē'do pjesė tė tokės tė kuptojnė se mėkatet e tij janė falur. Kėshtu, kur tė vije dita tė takojė Allahun azza ue xhel'le, asgjė dhe askush nuk do tė dėshmojė se ai ka kryer ndonjė mėkat". Nėse kjo mirėsi hyjnore pėr njeriun synon hapjen pėr tė tė dyerve tė faljes e tė mėshirės sė ēdo kohė, muaji i Ramazanit ėshtė muaji i faljės sė mėkateve, periudha e kujtimit dhe e kujtesės. Ai pėrbėn atmosferėn e pėrshtatshme, qė ndihmon pėr tė berė njė rishkim e rivlerėsim tė vetvetes pėr t'i kėrkuar kėsaj tė fundit llogari, me qėllim qė njeriu tė fillojė njė jetė tė re, tė bėjė njė kthesė tė sinqertė nė sjelljet dhe mendimet e veta, duke e pasqyruar atė nėpėrmjet njė pune dhe veprimtari tė sinqertė. Ai duhet t'ia pėrshtasė plotėsisht veten si nė mendime ashtu dhe nė veprime jetes islame, tė pranojė tė jetojė nėn hijen e Allahut tė Madhėrishėm, i cili pas kėsaj periudhe, pra veten muajin e Ramazanit, ia lehtėson atij punėn pėr t'iu pėrmbajtur vetėm asaj qė kėnaq Allahun e Madhėrishėm, dhe tė ecė nė rrugėn e drejtė. Muaji i Ramazanit krijon njė atmosfere adhurimi kolektiv Tė gjithė ndjejnė gjatė tij lindjen e nnjė jete tė re e tė njė drejtimi tė ri, qė u pėrgatisin atyre njė mundėsi shprtėrore tė aftė pėr t'i ndihmuar tė pendohet e tė kėrkojnė faljen e mėkateve tė tyre dhe tė hyjnė nėn mėshirėn e Allahut, sidomos pasi shohin drejtimin e pėrgjithshėm tė njerėzve drejt Allahut tė Madhėrishėm dhe pėrbuzjen e Zotit dhe kanė humbur kėnaqėsinė e Tij. Ata, zemrat e tė cilėve nuk hapen pė dritėn e mėshirės dhe shpirtėrat e tė cilėve nuk i pėrgjigjen thirrjes sė pendesės, ata nuk i ndjejnė gabimet dhe mėkatet e tyre edhe kur shohin atė drejtim tė pėrgjithshėm e tė vazhdueshėm drejt Zotit gjate kėtij muaji nėpėrmjet agjerimit tė pėrgjithshėm apo riteve, qė synojnė ruajtjen e pastėrtisė e tė shenjtėrisė sė kėtij muaji, si leximi i Kuranit, shtimi i lutjeve dhe i predikimeve fetare, etj. Ati, qė nuk i ndjejnė tė gjitha kėto, zemrat e tyre i mbulon errėsira, cmira, urrejtja dhe e keqja. Prandaj Resulullahu i nderuar (S) i pėrshkruan kėta lloj njerėzish si vijon: "I keq ėshtė ai qė ėshtė privuar nga mbrojtja e Zotit nė kėtė muaj tė madh". Pranvera e Kuranit Muaji i Rarnazanit ėshtė muaji i Kuranit dhe pranvera e tij. Shpirtėrat nė kėtė muaj pastrohen dhe drejtohen nga Allahu i Madhėrishėm, duke qėnė tė gatshėm tė pranojnė mė tepėr se ēdo herė tjetėr urtėsinė, drejtėsinė, ndershmėrinė dhe dėshirėn pėr mirėsinė, qė janė shkruar nė Librin e Zotit. Prandaj, edhe inkurajohet e nxitet leximi i Kuranit dhe thellimi nė ajetet e tij gjatė ketij muaji, qė kanė vlerė shumė mė tė madhe se sa leximi i tyre gjatė muajve tė tjerė. Resulullahu (S) u ka folur njerėzve dhe ua ka bėrė tė qartė rėndėsinė e kėtij muaji tė bekuar, sidomos atė qė duhet tė bėjė agjeruesi nė drejtim tė moralit tė adhurimit, tė veprimeve tė mira dhe tė drejtimit nga Allahu i Madhėrishėm, duke thėnė: "Lutjuni Zotit tuaj me qėllime tė sinqerta dhe zemra tė pastėrta me qėllim qė Ai t'jua mbarėsojė agjerimin. Lexoni Librin e Tij. I keq ėshtė ai qė privohet nga mbrojtja e Tij nė kėtė muaj tė madh'' Mė tej ai thote: "Kush lexon njė ajet Kurani (nė kėtė muaj) do tė shpėrblehet sikur tė ketė mbaruar leximin e gjithė Kuranit nė muaj tė tjerė” Imam EI-Baker Muhammed Bin Ali EI-Husein(a) e ka quajtur muajin e Ramazanit si pranverė tė Kuranit, ku lulėzon e zhvillohet lutja e tij dhe jep fruta pema e tij, duke thėnė: "ēdo gjė ka pranverėn e vet. Pranvera e Kuranit ėshtė muaji i Ramazanit", Kurse Imam Ali Bin Musa Er-Rida(a) e porosiste njerin prej shokėve tė tij me falėt: "Shto lutjet dhe kėrkesen pėr faljen e mėkateve, shto leximin e Kuranit dhe kėrkesat e pendesės tek Allahu pėr mėkatet e tua, sepse muaji i Allahut do tė t'i pranoje ato nėse je i sinqertė ndaj Zotit azza ue Xhel’le. Gadishmėria e Resulullahut (S), e shokėve tė tij dhe e Familjes sė tij pėr tė lexuar Librin e Zotit, pėr t'u thelluar nė kuptimin e domethėniet e tij e pėr tė vepruar sipas mėsimeve tė tyre; pėr t'i u lutur Atij, ishte shumė madhe. Thuhet se Imam Muhammed Bin Ali El-Baker(a) e lexonte Kuranin nga kreu ne fund 10 herė gjatė muajit tė Ramazanit. Pra, le tė jetė ky muaj njė kohė pėr leximin e rileximin e Librit tė Allahut si dhe e mbajtjes pėrmendėsh tė sa mė shumė ajeteve tė tij, e kuptimit sa mė tė thellė e sa mė tė mirė tė domethėnieve tė tij, e thirrjes sė njerėzve pėr tė punuar e vepruar sipas mėsimeve tė tij, pėr tė zbatuar rregullat dhe ligjet e tij. Leximi i Kuranit pa kuptuar se ē’Iexon nuk ka vlerė, ashtu siė nuk ka vIerė dija qė nuk vihet nė jetė. Tregohet se Resulullahu (S) ka thėnė lidhur me kėtė: "Nuk mund tė pėrfitojė nga Kurani ai qė praktikon gjėrat e ndaluara prej tij”. Lutja(Duaja)dhe kėrkesa e faljes sė mėkateve(El-Istigfar) Lutja ėshtė njė nga shfagjet mė tė rėndėsishme e mė tė mėdha tė adhurimit e tė nėnshtrimit ndaj Allahut tė Madhėrishėm. Lutja ėshtė shprehja e ndjenjės pėr madhėshtinė e krijusit dhe hyjnizimit tė Tij dhe mundėsive tė Tij madhėshtore, pasi Ai ėshtė dėgjus i lutjeve dhe u pėrgjigjet atyre. „ E kur robet e Mi tė pyesin pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi me lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua“ Suratu-El-Bakare, ajeti 186 Lutja shpreh njė ndjenjė shpitėrore qė ka njeriu nė thellėsi tė vetvetes, qė ėshtė ndjenja e varfėrisė dhe e nevojės pėr Allahun e Madhėrishėm. Kjo ndjenjė shėrben pėr tė edukuar veten me besimin e sinqertė tek Allahu e tė varjes sė shpresave tek Ai, pėr tė forcuar ndjenjat e vllazėrimit midis njerėzve. Lutėsi e ndjen se njerėzit janė tė barabartė nė varfėri dhe skamje si dhe nė nevojė qė kanė pėr Krijusin e tyre. Allahu ėshtė i pasuri dhe tė gjithė robet e Tij i drejtohen Atij pėr ndihme mbėshtėtje. Prandaj, gjatė muajit tė Ramazanit besirntarėt nxitojnė pėr lutje, e cila konfirmohet si rrugė shpėtimi, sidomos pėr tė thelluar ndjenjėn e dashurisė hyjnore nė shpirtėrat e lutėsve dhe tė besimtarėve me anėn e pėrqėndrimit nė mallin dhe dashurinė pėr Allahun e Madhėrishėm, tė cilit nuk i fshihet asgjė, pėrkudrazi i bėhėt e qartė varferia dhe nėvoja qė njeriu ka nė veten e tij, dhe i kėrkohet falje dhe mbrojtje. E githė kjo shėrben pra pėr edukimin e shpirtrave njerėzore dhe ndreqjen e sjelljeve tė tyre, rilindjen e zemrave dhe tė ndėrgjegjeve tė tyre, nė nje kohė qė kėto janė drejtuar nga Zoti, prezentė nė agjerim. Imam Aliu (a) ka thenė: "Sapo vintė muaji i Ramazanit, Resulullahu (S) fillonte tė falenderontė Allahun dhe ta lavdėrontė Atė. Pastaj iu drejtohej njerėzve me thėnien: "0 njerėz! Allahu ju shpetoi nga armiqtė tuaj prej xhineve dhe prej njerėzve. Ai ju thotė: "Mu lutni Mua dhe Unė do t’ju pėrgjigjem". Pra, Ai ju ka premtuar t'u pėrgjigjet lutjeve tuaja. Allahu ka ngarkuar 7 nga engjejt e Tij qė tė pengojnė ēdo shejtan qė do tė synonte t'ju bejė keq deri nėfund tė ketij muaji, qė ėshtė muaji juaj. Prandaj dyert e qielit janė tė hapura qė nga nata e parė e deri tek nata e fundit e tij dhe lutja giatė kėtij muaji ėshtė e pranuar". Nė njė rast tjetėr Resulullahu (S) ka thėnė : "Kerkoni pendim tek Allahu pėr mėkatėt tuaja, ngrini drejt Tij duart tuaja pėr lutje gjatė kohės kur faleni, sepse kėto janė orėt mė tė preferuara, gjatė tė cilave Allahu azza ue xhel’le vėshtron robet e Tij me falje dhe mėshirė dhe u prėgjigjet pozitivisht kėrkesave dhe thirrjeve qė mund t'i drejtohen pėr shpėtim e ndihmė, duke na dhėnė ato nėse i kėrkohen. Ai do t'ju pėrgjigjet nėse do t'i lutėni". Ky rnuaj ėshtė koha e lutjeve, i pendesės dhe i kėrkesės sė mbrojtjes dhe faljes sė Zotit pėr mekatėt e bėra. Prandaj besimtarėt nxiten e inkurajohen pėr tė kėrkuar mbrojtjen e Allahut pėr mėkatet e tyre pikėrisht nė kėtė muaj. Pikėrisht pėr kėtė thuhet gjithashtu se i keq ėshtė ai qė privohet nga mbrojtja dhe mėshira e Zotit nė kėtė muaj. Prijėsi i Besimtarėve Ali Bin Ebi Talibi (a) ka thėnė" "Gjatė muajit tė Ramazanit ju duhet tė shtoni kėrkesat e lutjet pėr falje. Lutja ju largon fatkeqėsitė, ndėrsa kėrkesa e faljes ju shpėton nga mekatėt" Njerėzit e mirė dhe imamet e Ehli Bejtit (a) iu pėrmbajtėn kėtyre porosive dhe na i kanė lėnė edhe neve. Ata ishin shembull nė fjalė dhe nė vepra. Tregohet, pėr shembull,se Imam Ali Bin El-Husein Es-Senxhxhad, nėse ishte muaji i Ramazanit, nuk fliste fare. por merrej me lutje, madhėronte Allahun dhe i kėrkonte falje pėr rnėkatet e tij, duke bėrė tekbir ("tekbir" do tė thotė tė thuash "Allahu Akbar”‑ Zoti ėshiė mė i Madhi). Kurse gjatė iftarit thoshte: „ O Zot! Nėse dėshiron ta bėsh, e bėn " Imam Es-Sadiku (a) i porosistė dhe keshillonte muslimanėt, duke thėnė: "Ramazani ėshtė muaji i Allahut, prandaj shtoni thirrjet pėr Tė duke tėnė: "Allahu Akbar", shtoni lavdėrimet dhe madhėrimet pėr Tė" Le tė jetė gjithshka thamė deri tani prezentė nė sferėn e shpėtimit e lidhur ngushtė me dritėn e dashurisė e tė mallit pėr Allahun e Madhėrishėm, duke hedhur tej mosbindjen e kundėrshtimin e duke i dhėnė fund degjenerimit. Falja dhe lėmosha Falja dhe lėmosha kanė gjithashtu ndikim nė edukimin e vetvetes e ndreqjen e shoqėrisė, nė lidhjen dhe afrimin me Zotin e Madhėrishėm, nė pastrimin e ndėrgjegjes dhe edukimin e ndjenjave tė pastėrta. Ka shumė biseda e tregime tė Resulullahut (S) dhe tė anėtarėve tė Familjes sė tij (a) qė i ftojnė muslimanėt tė falen e tė japin lėmoshė gjatė ketij muaji dhe qė tregojnė se sa tė preferueshėm janė faljet e dhėnia e lėmoshave qė kryejnė robet nė kėtė muaj nė krahasim me muajt e tjerė tė vitit. Prandaj duhet tė shfrytėzohet ky rast dhe ky muaj tė bėhet muaji i sa mė shumė faljeve dhe i sa mė shumė lėmoshave, muaji i lutjes pėr faljen e mekatėve tek Allahu dhe i kujtimit tė Tij. Ne duhet ta shfrytėzojmė kėtė kohė pėr tė zėvendėsuar tė gjitha ato falje qė nuk kemi qenė nė gjendje t'i bėnim nė tė shkuaren, apo pėr t'u falur nė vėnd tė prindėrve tanė apo tė tė afėrmeve tanė qė kanė vdekur. Po ashtu njė preferencė tė veēantė dhe njė vlerė tė madhe pėr Allahun e Madhėrishėrn ka nė ketė muaj falja vullnetare, domethėnė, falja plus asaj qė eshtė obligim. Pėr kėtė Resulullahu (S) ka thėnė: "Kush nė ketė muaj bėn falje suplementare, atij Allahu i shkruan faljen nga zjarri (i ferrit). Kush kryen vetėm obligimin, atij i konsiderohet kjo sevap i barabartė me kryerjen e 70 obligimeve tė kryera gjatė muajve tė tjerė. Ndėrsa kush e shton faljen, Allahu do t’ia rėndojė peshoren ditėn, kur peshoret lehtėsohen. (Ditėn e Gjykimit). Nga imamet e Ehli Bejtit (a) tregohet: "Resulullahu (S), kur hyntė muaji i Ramazanit, lirontė tė gjithė robėrit e luftės dhe u jeptė lėmoshė gjithė atyre qė i kėrkonin" Imam Es-Sadiku(a)tregon se Iam Ali Bin EI-Husein(a) ēdo vit, natėn efundit tė muajit tė Ramazanit, lirontė 20 robėr a mė shumė, duke i shpėtuar nga skllavėria. Ramazani ėshtė muaji i lirisė dhe i ēirimit nga sklIaveria, muaji i vėnies nėn kontroll tė dėshirave dhe lakmive, qė tė shpien nė kundėrvėnie ndaj Zotit. Imami Es-Sadiku (a) ka thėnė: "Resulullahu (S), kur hyntė dhjetėditėshi i fundit (I Ramazanit), mobilizohej akoma mė shumė e bėhej mė kėmbėnggulės, evitonte komplet gratė dhe e gdhinte tėrė, natėn duke iu pėrkushtuar vetėm adhuriMit". Le tė jetė Resulullahu (S) njė shembull pėr tė gjithė neve dhe le tė ecim nė kėtė shembull, le ta bėjmė kėtė muaj sa mė tė begatshėm, duke e kthver nė njė muaj tė vertėtė adhurimi e afrimi drejt Allahut, rnuaj tė pastėrtisė sė shpirtėrave dhe tė zernrave tona. Ngjarje tė pavdekshme Muaji i Ramazanit ėshtė muaji i pendesės, i adhurimit dhe i ndreqjes sė shpirtėrave. Ai ėshtė gjithashtu muaji i punės, i pėrpjekjeve dhe i begatisė, muaji i ngjarjeve dhe i rasteve tė mėdha e tė paharrueshme. Nė kėtė muaj tė bekuar vjen Nata e Kadrit, qė shėnon fillimin e vitit tė vIerėsimit tė veprimeve dhe sjelljeve. Nė kėtė natė veēohet ēdo vepėr e urtü: pėrcaktohen vlerat e Ido robi, pėrcaktohen fatet dhe tė mirat qė i ka caktuar atij Zoti, me njė fjalė pėrcaktohet e ardhmja e tij. Kėte Natė Kurani i Shenjtė e prėshkruan si vijon. "Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj. Me lejen e Zotit tė tyre (atė Natė) zbresin engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje. Ajo (qė pėrcakton Zotin) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjezit". Suratu EI-Kadr, ajetet 3-5 Ajo ėshtė gjithashtu nata qė i Madhėrishmi e pėrshkruan si mė poshtė: "Ne e zbritėn atė nė njė natė tė bekuar (ne natėn e bekuar tė Kadrit). Ne dėshiruam t'u tėrheqim vėrejtjen, e njerėzit tė jenė tė gatshėm. Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēėshtje nė mėnyrė tė prerė. Urdhėr i pėrcaktuar nga vetėNe. S'ka dyshim se ne dėrguam tė dėrguar". Suratu Ed-Duhane, ajetet 3-5. Imam EI-Bakri(a) pėr kėtė natė tė bekuar ka thėnė "Nata e Kadrit eshtė fillimi dhe fundi i viti“. Kurse sipas shokut tė tij-Muhammed Bin Ali Bin EI-Husein, Imam EI-Bakri, duke iu pėrgigjur njė pyetjeje qė bei ai lidhur me atė qė ka thėnė Allahu Azza ue Xhel'le: "Nė e zbritėn atė nė nje natė tė bekuar", tha: "Po. Ajo eshtė Nata e Kadrit. E tillė ėshtė ajo ēdo vit, nė muajin e Ramazanit, nė dhjetėditėshin e fundit tė tij. Kurani ka zbritur pikerisht Natėn e Kadrit. Zoti i Madhėrishėm ka thėnė: "Nė ketė Natė zgiidhet ēdo veper e urtė". Kjo do tė thotė se Natėn e Kadrit bėhet vlerėsimi i ēdo gjėje. Atė vit, si dhe ēdo vit para tij, e mira dhe e keqja, nėnshtrimi dhe kundėrshtimi ndaj Zotit, lindja dhe vdekja, humbja apo begatia zhvillohen e ndodhin ashtu siē pėrcaktohen natėn e Kadrit, pa as me tė voglin ndryshim. Ato zhvillohen sipas dėshirės dhe urdhėrit tė Allahut azza ue xhel'le". Pas kėsaj Muhammed Bin Ali EI-Husein e pyeti prėsėri: "The se nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mije muaj, si ta kuptoj unė ketė?". Dhe Imam EI -Bakri (a) u pėrgjigj: "Vepra e mirė dhe e dobishme nė kėtė muaj si faljet, dhėnia e zekatit dhe punėt e tjera tė mira janė me tė vIelfėshme se punėt e mira e tė dobishme tė kryera gjatė 1000 muajve, ku nuk ka natė tė Kadrit. Dhe nėse Allahu i Lartė dhe i Bekuar nuk do t'ua shtontė ato besimtarėve, ata nuk do ta kuptonin dot se si Allahu na shton atyre begatitė“. Ishtė pėr kėtė qė Resulullahu (S) e caktontė dhjetėditėshin e fundit tė muajit tė Ramazanit pėr tė shtuar pėrkushtimin nė adhurim, i shtontė zellin dhe pėrpjekjet, siē e parmė edhe nė tregimin e Imam Es-Sadikut (a) qė thoshtė: "Resulullahu (S), kur hyntė dhjeėtditėshi i fundit (i Ramazanit) mobilizohej akoma mė tej e bėhej me kėmbėngulės, evitontė komplet gratė dhe e gdhintė tėrė natėn duke iu pėrkushtuar vetėm adhurimit" Kėto janė hiret e kėtij muaji, qė ėshtė njė ndėr rastėt e mėdha qė ka vlerėsuar Allahu i Madhėrishėm. Njė nga imamet e Ehli Bejtit (a) u pyet pėr Natėn e Kadrit dhė ai u pėrgjigj: "Atė Natė zbresin engjejt dhe Libri nė qiellin e kėsaj botė. Atė Natė shkruhet gjithēka do tė bėjė urdhėr gjatė vitit, gjithēka qė do tė godasė robtė. Urdheri i Tij ėshtė i prere. ēdo gjė varet nga dėshira e Tij: jep e afron ē'tė dojė dhe vonon ē'tė dojė, fshin ē'do gjė ose e le siē ėshtė. Ai posedon kryelibrin" Nė kėtė muaj tė bekuar i zbriti Kurani i shenjtė Resulullahut (S) besnik-Muhammedit (S). Po nė kėtė muaj u kanė zbritur librat e mėdhenj qiellorė tė gjithė profetėve tė tjerė (a). Tregohet pėr Imam Es-Sadikun (a) tė ketė thėnė: "Tėurati zbriti 6 ditė pasi hyri muaji i Ramazanit, Ungjilli me 12 tė muajit tė Ramazanit, Zeburi me 18 tė Ramazanit dhe Kurani Natėn e Kadrit" Nė kėtė muaj vdiq gruaja e Resulullahut (S), e para qė e ndoqi pas dhe qė i besoi, nėna e pasardhėsve tė parė tė pastėr -­HADIXHEJA e Madhe, pėr tė cilėn Resulullahu (S), nė njė bisedė me gruan e tij Aishen, ka thėnė. "Allahu mė bėri tė shoh vetėm tė mira prej tij. Ajo ishtė nėna e fėmijėve tė mi, ishtė zonja e shtėpise. Ajo mė besoi nė njė kohė, kur njerėzit mė quanin gėnjeshtar e mė pėrgėnjeshtronin, mė mbėshteti me pasurinė e saj nė nje kohė kur njerezit mė privuan nga pasuria. Ajo mė dha djalin….” Nė kėtė muaj vdiq Abu Talibi, xhaxhai i Resullullahut (S), qė ishtė mbrojtėsi i tij dhe mbrojtės 1 thirrjes sė tij nė fenė islame, pėr tė cilin Resulullahu (S) ka thėnė: "Ajo qe urrejta mė shumė dhe qė e fituan kurejshet ishtė vdekja e Abu Talibit" Ai vdiq mė 10 tė Ramazanit. Humbja e Abu Tallbit dhe e Hadixhes patėn njė ndikim tė madh nė shpirtin e Resulullahut (S). Ajo e pezmatoi atė shume dhe i krijoi ndjenjėn e njė ndarjeje tė dhimbėshme sa qė e quajti atė vit si "vitin e pezmit tė madh". Mė 15 tė Ramazanit tė bekuar lindi Imam Hasan Bin Ali (a) nipi i Resulullahut (S) dhe njeri prej anėtarėve tė Ehli Bejtit (a), pastėrtinė e tė cilėve, afėrsinė, dashurinė e besnikėrinė e tyre e ka dėshmuar vetė Kurani i shenjtė dhe sunėt (mėsimet dhe thėniet e Profet Muhammedit (S) tė cilėt kanė porositur pėr ndjekjen e shembullit tė tyre, paqa qoftė mbi ta. Resulullahu (S) ka thėnė: "Hasani dhe Huseini janė zotėrinjtė e tė rinjve tė Ehli Bejtit" Po ashtu ai ka thėnė:"Hasani dhe Huseini mbetėn dy imamė edhe nė tė gjalle edhe nė tė vdekur". Nė kėtė muaj, mė 17 tė Rarnazanit tė vitit tė dytė tė Hixhrit, ndodhi betėja e Bedrit, betėja e shenjtė e Kuranit. Nė atė ditė u realizua fitorja e rrugės sė drejtė dhe e besimit kundėr tė pafeve dhe humbjes nė errėsire; historia njerėzore filloi ecjen nė njė drejtim tė ri-nė drejtimin e vijės sė profeteve (a). Nė kėtė muaj tė shenjtė kombi islam u pllakos nga fatkeqėsia e humbjes se njėrit prej personalitėtėve mė tė mėdha islame, burrit tė parė besimtar, mbajtėsit tė flamurit tė Resulullahut (S) dhe njeriut me tė dashur tė zernrės sė tij‑Imam Ali Bin Ebi Talibi (a). Krimin e shėmtuar tė vrasjes se tij e kreu njėri prej krerėve tė Kharixhitėve-Abdurahman Bin Mulxhim, i cili e goditi atė kur ishte duke falur namazin e mengjezit nė altarin e tij, nė krye tė muslimanėve nė xhaminė e Kufes, me 19 tė muajit tė Ramazanit tė vitit tė 40 tė Hixhrit. Tre ditė vazhduan pėrpjekjet pėr sherimin e plagėve qė mori, por sė fundi nuk shpėtoi dot dhe iu dorėzua vdekjes, duke rėnė dėshmor mė 21 tė kėtij muaji. Nė ketė muaj tė bekuar Zoti i Madhėrishėm i bėri tė mundur Profetit Muhammed (S) hapjen madhėshtorehyrjen nė Mekkė, pa luftė e gjakderdhje. Rezultat i kėsaj ishtė nėnshtrimi i idhujtarėve dhe shkatėrrimi i idhujve. Qabja u ēliruar nga idhujtaria dhe degjenerimi. Ra kalaja e idhujtarisė dhe e armiqėsisė ndaj Islamit. Dhe kjo mė 21 tė muajit tė Ramazanit, nė vitin e 8-tė tė Hixhrit. Kur mėsojmė se ky muaj ėshtė i mbushur me ngjarje tė shėnuara apo me ritė e veprime tė tjera fetare islame, duhet tė kujdesemi pėr kremtimin e tyre, duke festuar, etj., me qėllim qė t'ua bėjmė sa mė tė qartė muslimanėve madhėshtinė dhe rendėsinė e tyre historike pėr Islamin dhe jetėn tonė aktuale. Sidomos duhet tė nxjerrim prej tyre mėsime edhe pėr tė propaganduar sa mė mirė Islamin. Nė kėtė muaj nė duhet tė krijojmė njė atmosferė me tė vėrtetė islame, qė tė ngjallė shenjtėri nė shpirtėrat e njerėzve. Nė duhet tė ruajme shenjtėrinė e ketij muaji, tė mos lejojmė askend t'i shkaktojė keq atij, duke ngrenė haptazi apo duke u talluar me ritėt e tij fetare. Po ashtu ėshtė detyra jonė tė ndihmojmė prė kremtimin e kėtyre ritėve, pėr thellimin e kuptinit tė tyre, pėr ngulitjen e tyre nė mendjet dhe shpirtėrat e besimtarėve. Lutjet dhe veprimet e muajit tė Ramazanit Veprimet e dėshiruara e tė pėlqyeshme natėn e parė tė Ramazanit. Ekzistojnė shumė lloje lutjesh (duash) dhe veprash qė ėshtė e dėshirueshme dhe e pėlqyeshme tė bėhen netėve tė muajit tė bekuar tė Ramazanit. Por ē'do tė ishte e pėlqyeshme te bėhej natėn e parė tė tij? Sė pari: Pamja e hėnes (qė shėnon fillimin e muajit tė Ramazanit) Sė dyti: Leximi herė rradhazi sures EL-FATIHA sapo she hėnen tė dalė. Nė kėtė mėnyrė synohet hapja atė natė e dyerve tė rizikut (e tė mirave qė tė ka caktuar Allahu). Sė treti: Tė lutesh pėr gjėrat mė tė preferuar qė dėshiron tė tė plotėsohet sapo sheh hėnėn; nėse nuk do tė mundesh natėn e parė tė hėnės atėherė gjate tre netėve. Mė poshtė po japim disa prej lutjeve tė mundėshme: Lutja e Profetit(S) kur shihte hėnėn e muajit tė Ramazanit: "O Zot! Na e trego atė neve duke na dhėnė siguri, besim, paqe dhe qetėsi, shėndet tė plotė, rizk tė gjerė dhe debim tė sėmundjeve". "O Zot! Na bėj tė mundur agjerimin e tij deri nė fund dhe leximin gjatė tij te Kuranit" " O Zot! Na e dorėzo atė neve dhe na dorėzo neve tek ai" Lutja e Aliut-Princit tė Besimtarėve (a) kur shihte hėnėn e Ramazanit: " O Zot! Tė lutem tė mė japėsh mirėsitė e kėtij muaji, dritėn dhe shikimin e tij, bekimin, pastėrtinė dhe rizkun e tij. Tė pėrgjerohem pėr mė tė mirėn qė disponon ai tani dhe pėr mė pas." " Ty tė kėrkojn ndihmė nga e keqja qė mundet tė mė pllakos gjatė kėtij muaji dhe pas tij". " OZot! Sille atė nder ne me siguri dhe besim, me paqe dhe begati, me bekim e devotshmėri, me mbarėsi pėrgjithshka don dhe tė kėnaq Ty". Sė katėrti: Larja. Sė pesti: Leximi i lutjeve qė lidhen me hyrjen e muajit tė Ramazanit, siē janė lutjet qė bėnte Imam Bin El-Husein Zejnelabidini, paqa qoftė mbi tė: "O Zot! Beko Muhammedin dhe Familjen e tij. Na frymėzo neve tė mėsojmė nga hirėsitė e tij nė muajin e Ramazanit dhe tė pėrkujtimin e shėnjtėrisė sė tij, tė qėndrimit larg gjėrave qė ke ndaluar. Nandihmo neve ta agjerojmė atė me tė gjithė tė afėrmit, larg kundėrshtimit e kundėrvėnies, larg largimit nga rruga jote, dhe qė ta shfrytėzojmė atė nė atė mėnyrė qė tė shtojė kėnaqėsinė Tėndee, nė atė mėnyrė qė me veshėt tanė tė mos dėgjojmė dėrdėllitje e pallavra, qė mė sytė tanė tė mos shikojmė lojra e qejfe, qė tė mos vendosim duart tona mbi gjėra tė ndaluara, qė tė mos i vemė kėmbėt tona nė vende tė ndaluara, qė barqet tona tė mos njohin ushqimin tjetėr, pėrveē atyre qė na i ke bėrė hallall, qė gjuhet tona tė mos nxjerrin asnjė fjalė veē fjalėve qė ke thėn Ti, qė tė mos angazhohemi pėr asgje veē asaj qė na afron mirėsinė Tėnde, qė tė mos lidhemi mes asgjė veē asaj qė na mbron nga ndėshkimi Yt. O Zot! Na shpėto prej hipokrizisė dhe hipokriteve, na shpė nga veshėt pėrgjues. Ne nuk bėjmė asnjė shok pėrveē Teje dhe as synojmė dashurinė e ndonjė tjetri veē Teje". Nga gjėrat e pėrbashkėta qė ėshtė mirė tė bėhen gjatė ditėve tė muajit tė Ramazanit Tė lexohet lutja e Profetit (S) nė muajin e Ramazanit pas ēdo namazi si mė poshtė: "0 Zot! Jepu gėzim njerėzve tė varreve (tė vdekurve) "0 Zot! Pasuroje ēdo tė varfėr! "0 Zot! Ngope ēdo tė uritur!” "0 Zot! Vishe ēdo tė zhveshur!" "0 Zot! Laja borxhin ēdo borxhliu!" "0 Zot! ēliroje ēdo tė mėrzitur nga mėrzitia!" "0 Zot! Ktheje nė vendin e vet ēdo tė huaj!" "0 Zot! ēliro ēdo rob lufte!" "0 Zot! Ndreq ēdo gjė tė keqe midis muslimanėve!" "0 Zot! Shėro ēdo tė sėmurė! "0 Zot! Jepi fund varfėrise sonė me pasurinė Tėnde!" "0 Zot! Ndryshoje gjendjen tonė tė keqe duke na dhėnė nje gjendje me tė mirė" "0 Zot! Na i laj borxhet tona dhe na ēliro nga ngėshtėsia. Tij e i plotfuqishėm pėr ēdo gjė" 2.Leximi i lutjes sė mėposhtme pas ēdo faljeje qė bėn nė muajin e Ramazanit: 0 i Larti, 0 i Madhėrishmi, 0 Mbrojtės, 0 Meshirues! Ti je i Madhėrishmi dhe nuk ka asnjė qė tė jetė i ngjajshėm meTy. Ti je i gjithēka dėgjuesi e i gjithėēka shikuesi. Ky ėshtė muaji qė e nderove, e madhove dhe e preferove mbi gjithė muajt e tjerė. Ky ėshtė muaji, nė tė cilin mė obligove agjerimin, ėshtė muaji i Ramazanit, nė tė cilin zbrite Kuranin si orientim dhe udhėrrefyes pėr njerėzit, si orientim tė rrugės sė drejtė dhe tė shkrimit tė shenjtė. Nė kėtė muaj zgjodhe natėn e Kadrit, tė cilen e bėrė mė tė mirė nga 1000 muaj. 0 Ti qėje Zot i mirėsive! Asnje borxh nuk u ke tė tjerėve, me gjithatė mė jep mirėsinė tė mė heqėsh qafen time nga zjarri i Ferrit. 0 Ti, qė tė dedikohemi tė gjithė! Mė fut mua nė parajsė me mėshirėn Tėnde. 0 Meshirues i Mėshirave!" GJėrat e pėrbashkėta qė ėshtė mirė tė kryhen gjatė netėve tė muajit tė Ramazani“t Ndėr, gjėrat e pėlqyera qė ėshtė mirė tė bėhen gjatė nėtėve tė muajit tė bekuar tė Ramazanit janė: 1.Tė Iahesh ēdo natė, sidomos netėt qė je i vetėm, si dhe natėn e fundit tė Ramazanit 2.Tė falesh dy rakate (gjunjėzime) me lavdėrime dhe unifikim (tėuhid) dhe kur mbaron thua: " I Madhėruar qoftė Ai qė ruan dhe nuk nėglizhon" " I Madhėruar qoftė Ai qe mėshiron dhe nuk nxiton" " I Madhėuar qoftė Ai qė rri zgjuar dhe nuk humbet mendjen". " I Madhėruar qoftė Ai qė nuk merret asnjė herė me qejfe dhe lojra" 3. Leximi i duave gjatė netėve tė Ramazanit, midis tė cilave lutja e hapjes. Lutje tė nėtėve tė Ramazanit Lutja e fillimit nė ēdo njerėn prej netėve tė muajit tė Ramazanit "0 Zot! Unė e hap kėtė lutje duke tė falenderuar Ty, sepse Ti, me bamirėsine Tėnde, je Ai qė na drejton drejt tė arsyeshmes dhe tė sė drejtės. Unė e kam kuptuar se Ti je Mėshiruesi i Mėshiruesve si nė rast faljeje ashtu dhe mėshire. Ti je ndėshkuesi mė i ashpėr nė rastėt kur ndėshkimi dhe dėnimi janė tė domosdoshėm. Ti je mė i papajtueshmi me mendjemadhėsinė dhe fodullėkun". "O Zot! Dėgjoje lutjen dhe kėrkesėn time. Dėgjo 0 Dėgjues i lavdėrimeve tė mia dhe pėrgjigiju lutjes sime 0 Mėshirues, 0 Mbrojtjes. " Pakėsoi vėshtirėsitė e mia. 0 Zoti im!. Sa pezmatime e hidhėrime me ke larguar, sa problemeve tė mia u ke dhėnė rrugė e sa pengesa mė ke hequr e mi ke lehtėsuar, sa mėshirė ke pėrhapur dhe sa fatkeqėsive u ke dhėnė fund! "Lavdia i pėrket vetėm Allahut, i cili nuk ka asnjė shok, as fėmijė, qė nuk ka as ortak nė pasurinė e Tij dhe as pasardhės. Madhėrojeni Atė me njė madhėri tė fortė". "Lavdia i pėrket vetėm Allahut nė tė gjitha pėrmasat dhe Ilojet e saj pėr gjithė tė mirat e Tij" "Lavdia i pėrket vetėm Allahut, i cili nuk ka pretendet askėnd nė pasurinė e Tij dhe as kundėrshtar pėr urdhėrat e Tij" "Lavdia i pėrket vetėm Allahut, i cili nuk ka shok nė krijimin e Tij dhe as tė ngjajshėm nė madhėshtinė e Tij“ "Lavdia i pėrket vetėm Allahut, qė urdhėrat dhe lavdia e Tij i janė zbuluar krijesave tė Tij, qė mirėsia e Tij duket nė bujarinė e Tij, qė dora e Tij pėrhap vetėm mirėsi, qė rezervat e Tij as pakėsohen e as shtohen kurrė nga mirėsia dhe bujaria e madhe e Tij. Ai ėshtė i dashuri dhe i adhuruari i pėrgjithshėm". "0 Zot! Unė tė lutėm tė mė japėsh pak nga e shumta, sepse nėvoja ime pėr tė ėshtė e madhe. Ti nuk e ke pėr gjė tė ma japėsh atė, sepse ke shumė, pra e ke farė tė lehtė e tė mundėshmė". “O Zot! Jepma faljen tėnde pėr mekatėt e mia dhe m'i justifiko gabimet. Jeprua faljen Tėnde pėr padrejtėsitė qė kam bėrė, pėr fshehjen e gabimeve tė mia e tė veprave tė keqia. Trajtoi me butėsi mėkatet e mia tė shumta, kur kėto kanė ardhur nga kokėfortėsia dhe sjelljet e mia tė papeshuara. Mė shto kurajon tė tė lutėm pėr diēka qė nuk ia kėrkoj askujt tjetėr pėrveē Tėje, qė mė ke lindur e ushqyer me mėshirėn Tėnde dhe me ke treguar mundėsitė dhe aftėsitė e Tua e me ke mėsuar tė tė pėrtgjigjem. Unė vazhdoj tė tė lutem Ty i sigurtė dhe tė tė kėrkoj sikur tė tė njihja prej kohėsh, pa frikė dhe rrezik, duke tė treguar Ty atė qė synoj tė arrij prej Teje. Nėse ajo mė vonohet apo ngadalėsohet, kjo vjen thjesht nga padija ime dhe ndoshta nė kėtė vonesė fshihet e mira ime, sepse Ti i din pasojat e ngjarjeve. Unė nuk njoh asnjė kaq bujar dhe tė duruar ndaj meje, njė robi tė pėrēmuar, pėrveē Teje." "0 Zot! Ti mė thėrret mua, kurse unė tė largohem. Ti tregohesh dashamir me mua, ndėrsa unė jo. Ti mė fal miqėsi, ndėrsa unė nuk e pranoj atė, megjithatė, kjo nuk tė ka penguar tė jesh i mėshirshėm me mua dhe bamirėsi im, tė mė preferosh mua ndėr krijesat e Tua. Prandaj mėshiroje robin Tėnd injorant, ndreqė atė me bamirėsinė Tėnde, sepse Ti je ndreqėsi dhe rregulluesi mė bujar". "Lavdi Allahut, zotėruesit tė pasurisė, levizėsit tė gjithėsisė, nėnshtruesit tė erėrave, aguesit tė mėngjezeve, gjykuesit tė ditės sė Gjykimit, Zotit tė botėve!" "Lavdi Allahut pėr butėsinė qė tregon pasi na dha dijen. Lavdi Allahut, qė, megjithė mundesitė qė ka, na jep faljen. Lavdi Allahut pėr durimin e madh qė tregon pėrpara se tė zemėrohet, megjithėse ėshtė i aftė tė beje ē'tė dojė". "Lavdi Allahut, krijuesit tė krijesave, tė cilave u ka siguruar edhe tė mirat e jetesės, Atij qė posedon madhėshtinė, Atij qė ėshtė edhe larg e nuk duket, por edhe afėr dhe vėshtron shpėtimin. I Bekuar dhe i lartėsuar qoftė! "Lavdi Allahut, i cili nuk ka kush t'i barazohet dhe as tė ngjajshėm nė formė apo nė veprime, dhe i cili me lavdinė e vet, ka nėnshtruar shumė njerėz krenarė, shumė njerėz tė mėdhenj i janė pėrulur. Ai, me fuqinė e vet, arrin ē'tė dojė" "Lavdi Allahut, i cili, sa herė qė e thėrras, me pėrgjigjet dhe mė plotėson ēdo mungesė ndėrkohė qė unė i kundėrvihem, qė mė shton tė mirat ndėrsa unė e falenderoj. Sa dhurata tė bukura mė ka dhenė mua, nga sa gjėra tė frikėshme mė ka shpėtuar, duke mė dhėnė kushedi sa e sa gėzime! Prandaj unė i falem Atij duke e falenderuar dhe e kujtoj duke e madhėruar”. "Lavdi Allahut, i cili nuk mund tė turpėrohet e as tė denoncohet pėr asgje, dhe tė cilit nuk iu mbyll kurrė porta dhe as e ktheu ndonjėrin mprapsht prej lypsave, dhe as i diziluzionoi kurrė shpresat e tij". "Lavdi Allahut, i cili qėtėson tė frikėsuarit dhe shpėton tė sinqėrtėt, qė u jep dorėn tė dobėve dhe tė vojturėve, qė lufton mendjemadhėsinė, zhduk mbretėr dhe lė tė qetė tė tjeret". "Lavdi Allahut, qė thyen e shkatėrro tė mėdhenjtė, qė kupton ata qė ikin e largohen dhe ndėshkon ata qė bėjnė padrejtėsi, qė u pėrgjigjet klithmave tė atyre qė qajnė dhe nevojave tė atyre qė kėrkojnė, qė mbėshtet besimtarėt". "Lavdi Allahut, qė, nga frika e Tij, tronditen qiej dhe banorėt e tyre, lėkundet toka dhe jeta nė tė, trazohen detet dhe gjithēka noton nė gjirin e tyre". "Lavdi Allahut, i cili na udhėheq nė rruge tė drejtė, dhe qė, po tė mos ishtė kjo udhėheqje, nuk do tė ishim udhėhequr nė rrugė tė drej tė" "Lavdi Allahut, i cili krijon dhe nuk krijohet, qė jep tė mira dhe nuk merr, qė ushqen e nuk ushqehet, qė vdes tė gjallet dhe ngjall tė vdekurit. Ai ėshtė i gjalli qė nuk vdes kurrė. Nė dorė tė Tij ndodhet e mira. Ai mund tė beje ē'tė dojė". "0 Zot! Bekoje Muhammedin, skllavin Tėnd, dhe tė dėrguarin Tėnd, besnikun Tėnd, tė pastėrtin Tėnd, tė dashurin Tėnd, mė tė zgjedhurin midis krijesave tė Tua, ruajtėsin e sekretit Tėnd, pėrēuesin e Mesazhit Tėnd! Fale atė me faljen mė tė preferuar, mė tė mirė, mė tė bukur, mė tė plotė, mė tė pastėr, mė tė lartė, mė tė kėndėshme, mė tė sinqertė, mė tė ndritėshme e mė tepėr nga sa ke faluar, bekuar, mėshiruar, dashuruar e paqėsuar ndonjė njeri tjetėr nga robėt e Tu, profetėt e tė dėrguarit e Tu si dhe nga njerėzit e Tu me tė zgjedhur nga gjithė ata qė ke nderuar nga krijesat e Tua". "0 Zot! Bekoe Aliun-Prijėsin e Besimtarėve, mbrojtėsin dhe garantin e tė tė Dėrguarit tė Zotit tė botėve, skllavin dhe tė nėnshtruarin Tėnd, vėllanė e tė Dėrguarit Tėnd, qė u transmetoi dokumentin Tėnd kijesave tė Tua". “ O Zot! Beko miken e tij tė pastėr- Fatime Ez-Zahra-ne, zonjėn e grave tė banorėve tė tokes. Beko dy nipėrit e mėshirės dhe dy imamet e rrugės sė drejtė: Hasanin dhe Huseinin, qė janė zotėrinjtė e tė rinjve tė popullit tė parajsės. Bekoi imamet e muslimanėve: Ali Bin EI-Husein, Muhammed El Baker, Xhaafer Es-Sadik, Musa EI-Kadhim, Ali Er-Rida, Muhammed EI-Xhevad, Ali EI-Hadij, Hasan EI-Askerij dhe pasardhėsin e EI-Hadij-ut-imam El-Mehdiun dhe tė gjithė pėrēuesuit e argumenteve tė Tua tek robet e Tu dhe besnikėt e Tu nė vendin Tėnd. Jepu tė gjithė atyre bekime tė shumta dhe tė pėrhershme". "0 Zot! Bekoe zbatuesin e urdhėrit Tėnd tė shpresuar dhe tė drejtin e pritshėm, fshihe atė me anėn e engjėve tė Tu tė afėrt, jepi atij mbėshtetje e ndihmė me frymėn e shenjtė: 0 Zot i botėve!" "0 Zot! Bėje atė propogandues tė Librit Tėnd dhe mbrojtės tė fesė Tėnde, bėje pasardhės mbi tokė ashtu siē bėre tė tjerėt para tij, mundėsoja atij detyrėn qė patė kėnaqėsinė t’ia ngarkosh. ēliroje atė nga frika dhe jepi sigurinė qė tė ti adhurojė e tė tė mos bėjė shok askėnd. 0 Zot! Pėrforcoje atė dhe pėrforcoju me tė, ndihmoje atė qė tė tė ngadhėnjeje Ty, jepi atij njė mbėshtetje tė dashur dhe njė hapje tė lehtė e tė suksesėshme, jepi atij fuqi fitimtare prej vetės Tėnde. 0 Zot! Pastroje me anėn e tij fenė Tėnde dhe porositė e mesimet e tė tė Dėrguarit Tėnd, me qėllim qė asgjė nga e drejta tė mos humbase dhe as t'u fshihet krijesave tė Tua" "O Zot! Ne duam prej Teje njė shtet bujar, i cili tė forcojė fenė islame dhe shtetasit e vet dhe tė mposhtė hipokrizinė dhe hipokritėt; njė shtet qė tė na bėjė neve propogandues tė nėnshtrimit ndaj Teje dhe udhėheqjes nė rrugėn Tėnde, tė na japė me tė mirat dhe nderet e kėsaj botė dhe tė botės sė pėrtejme" "0 Zot! Tė vertėtėn qė na e mėsove po e mbrojmė dhe ēfare nuk mundem tė realizonim prej saj e dimė" "0 Zot! Na bashko sė bashku nė emėr tė sė drejtės dhe mbyll tė ēarat nė radhėt tona, vendos midis nėsh rregull, rrite numurin tonė dhe ktheje nė krenari poshtrimin tonė. Pasuroi me tė drejtėn familjet tona, na e hiq me anėn e saj gjobėn, lehtėsoje me tė varfėrinė tonė, zbardh me tė fytyrat tona, lidh me tė familjet tona, realizo me tė kėrkesat tona dhe premtimet tona,jepu pėrgjigje pozitive lutjeve tona, na plotėso me tė sa mė tėpėr prej dėshirave tona. 0 mė i miri pegjegjės dhe me bujari shpėrblyes: Na i shėndosh me tė gjokset tona dhe na hiq andej zemėrimin dhe urrejtjen, na drejto me tė nė rrugė tė drejtė, nė kushtet kur ka shumė mosmarrėveshje e kontradikta nė lidhje me kuptimin e sė drejtės. Me urdhėrin Tėnd, Ti e drejton nė rrugė tė mbarė kėdo qė dėshiron, prandaj na jep fitoren kundėr armikut Tėnd dhe armikut tonė. Ajo ėshtė e drejta e sigurtė". "0 Zot! Nė tė ankohemi Ty pėr humbjen e profetit tonė, pėr mungesėn e imamit tonė, pėr numėrin tonė tė vogėl dhe numėrin e madh tė armikut tonė, pėr konfuzionin dhe grindjet e shumta nė radhėt tona dhe pėr kundėrvėnien e kohės kunder nėsh. 0 Zot! Bekoe Muhammedin dhe na ndihmo nė tė gjithėve nė lidhje me sa mė sipėr, dukė na dhėnė fitoren e shpejtė, duke na zbuluar dėmet, duke na afruar fitoret dhe duke nxjerrė nė pah fuqinė e sė drejtės. Nė shenjė tė mirėsisė Tėnde, na vesh me fuqinė Tėnde, me mėshirėn Tėnde, 0 Mėshirues i Mėshiruesve!" Pastaj thuaj atė qė siē tregohet e thoshte Imam Es-Sadlku (a): “Zot! Unė tė lutem Ty sepse je i plotfuqishėm dhe i giithė ēka mundshėm qė brenda mundėsisė sė urdhėrit Tėnd tė urtė dhe tė vendimit Tėnd qė as kundėrshtohet e as ndryshohet, tė mė shkruash mua nė radhen e pelegrinėve tė EI-Haxhxhit nė Qabe, qė, i mbare qoftė haxhillėku i tyre, i falenderuar qoftė qėllimi i tyre, tė falura qofshin mėkatet e tyre, tė larguara qofshin tė kėqijat e tyre. Po ashtu tė lutėm, qė, nga sa vendos e ke mundėsi, tė zgjatėsh jetėn time e tė me shtosh tė mirat, tė mė bėsh ngaata qė tė ndihmojnė nė fitoren Tėnde dhe tė mos mė zėvendėsosh me ndonjė tjetėr." Lutu gjithashtu me anėn e kėsaj lutieje (duaje) 0 Zot! Mė mėshiro duke me futur nė radhėn e tė mirėve e duke mė lartėsuar nė radhen e tė lartėve; ma shuaj etjen me njė gotė prej burimit tė Selsebilit (Burim uji nė parajsė); me shpėrble me djem jetėgjatė si pėrla tė fshehur; me ushqe me frutet e parajsės dhe me mishin e zogjve; me vesh me rroba prej taftaje dhe mėndafshi tė shkėlqyer. Natėn e Kadrit, gjatė pelegrinazhit nė EI- Haxhxh nė Qabe mė jep vdekjen nė rugėn Tėnde dhe nėn urdhėrat e Tua, mė jep mbaresinė dhe suksesin, mė plotėso lutjet dhe kėrkesat e mia. Dhe kur tė mbledhėsh tė parat dhe tė fundit ditėn e Gjykimit, mė mėshiro mua dhe mė shkruaj pafajsinė para zjarrit tė ferrit. Mos mė vur vargoj nė ferr; mos mė dėno e poshtėro me dėnimin Tėnd; mos mė jep tė haj nga pema e Zekkumit (lloj peme, frutet e tė cilės janė tė hidhura dhe u jepen mėatarėve-shėnim i pėrkthyesit) e as nga arkivoli mos mė fut nė radhėn e djajve; mos ma pėrcėllo fytyren me zjarr dhe nga ēdo e keqė mė shpėto! 0 Ti, qė s'ka Zot pėrveē Teje! Dhe nė tė vertėtė nuk ka Zot pėrveē Teje qė Je Nje. Lutje pėr syfyrin Lutjet nė kohėn e syfyrit: Ndėr lutjet e pėlqyeshme tė syfyrit ėshtė ajo e thėnė nga Imam Muhammed EI-Baker Bin Ali Bin EI-Husein (a) si mė poshtė: "0 Zot! Unė tė lutėm tė me japėsh diēka nga madhėshtia Jotė, me'ē’ka mė madhėshtore, dhe tėrė madhėshtia Ytė ėshtė e shkėlqyer.. 0 Zot! Unė lutėm pėr madhėshtinė Tėnde". "0 Zot! Unė tė lutėm tė me japėsh diėka nga bukuria Jotė, me’ē’ka me tė bukur, dhe tėrė bukuria Jotė ėshtė madhėshtore. 0 Zot! Unė lutėm pėr bukurinė Tėnde". 0 Zot! Unė tė lutėm tė me japėsh diēka nga fuqia Jotė, me ē’ka me tė fuqishme, dhe tėrė fuqia Jotė ėshtė absolutė. 0 Zot! Unė lutėm pėr fuqinė Tėnde". " 0 Zot! Unė tė lutėm tė me japėsh diēka nga madėria Jotė, me ē’ka ka me tė madhėrishme, dhe tėrė madhėria Jotė ėshtė e madhėrishme. 0 Zot! Unė lutėm pėr madhėrinė Tėnde". " 0 Zot! Unė tė lutėm tė mė japėsh diēka nga drita Jotė, me ē’ka. ka me tė ndritėshme, dhe tėre drita Jotė ėshtė e shkėlqyeshme, 0 Zot! Unė lutėm pėr dritėn Tėnde". "O Zot! Ti ke tė drejtė mbi mua, por mė mėshiro. Unė kam detyrimie ndaj njerėzve prandaj mė ndihmo t'i pėrballojė ato. Ti je pėrgjigjur ēdo miku dhe unė jam miku Yt. Bėje mikėpritje timen kėtė natė parajsėn. O Dhurues i parajsės, O Urdhėrues i faljes. ēdo gjė ėshtė nė dorėn Tėnde". Gjėrat e pėlqyeshme Natėn e Kadrit 1.Laja 2.Kalimi i natės me lutje dhe falje 3. Dhėnie lėmoshash e ndihmash pėr tė varfėrit dhe nevojtarėt. 4.Leximi i Kuranit tė Shenjtė, sidomos i sureve Rum, EI-Ankebute dhe Ed-Duhane 5. Leximi i lutjeve tė posaēme pėr kėtė natė, midis tė cilave lutjet e Imam Ali Bin EI-Husein Zejnul-abidin(a), qė ėshtė: " 0 Zot! Unė pėr Ty jam njė skllav i vogėl, nuk disponoj pėr vete asgjė qė tė mė vlejė apo dėmtojė dhe nuk prish prej saj kot. Pėr kėtė deshmoj me veten time. Pranoj para Teje dobėsinė e fuqisė sime dhe tė aftėsive tė mia. Fale Muhammedin dhe Familjen e Muhammedit dhe realizo dėshirėn qė mė ke premtuar mua dhe gjithė besimtarėve e besimtareve nė kėtė Natė. Plotėsoje ate qė nuk mė ke plotėsuar, sepse unė jam njė skllav i gjorė, i varfėr, i dobėt, i pėrulur dhe i fyer". Agjerimi dhe edukimi i vetvetes Dobitė shėndetėsore tė agjerimit Adhurimi nė muajin Ramazan Pranvera e Kuranit Lutje(Duaja)dhe kėrkesa e faljes sė mėkateve(El-Istigfar) Falja dhe lėmosha Ngjarje tė pavdekshme Lutjet dhe veprimet e muajit tė Ramazanit Nga gjėrat e pėrbashkėta qė ėshtė mirė tė bėhen gjatė dtėve tė muajit tė Ramazanit Gjėrat e pėrbashkėta qė ėshtė mirė tė kryhen gjatė netėve tė muajit tė Ramazanit Lutje tė netėve tė Ramazanit Lutje gjithashtu me anėn e kėsaj lutjeje(duaje) Lutje pėr syfyrin Gjėrat e pėlqyeshme Natėn e Kadrit Lutja e ndarjes nė tė premten e fundit tė muajit tė Ramazanit Nė emėr tė Zotit tė Madhėrishėm! „ O ju qė besuat, agjerimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm". "(jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjeroi), atėherė ai (le tė agjerojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjerojnė), janė tė obliguar pėr kompensim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri e ai qė nga vullneti jep mė tepėr, aj o ėshtė aq mė mirė per tė. Mirėpo, po qe se e dini, agjerimi ėshtė mė i mirė pėr ju". "(ato ditė tė numuruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues ( i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). e kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjerojė aq ditė nga ditėt e mėvonshme. Allahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtirėsim per ju. (tė agjeroni ditėt e leshuara mė vonė). Qė tė plotėsoni numurin, tė madhėroni Allahun pėr atė se ju udhėzoi dhe qė tė falenderoni". Suretu EI Bakare, ajetet 183,184,185 Ky nėnshtrim ndaj urdhėrit tė Allahut pėrbėn adhurimin e sinqertė, e bėn njė tė vetėm adhurimin me realitetin e tij vullnetor, mendor dhe shpirtėror. Agjeruesi, i cili ia ndalon vetes sė vet kėnaqėsitė e jetės pa asnjė imponim, presion apo ndonjė shkak tjetėr, pėrveē zbatimit tė urdhėrit tė Zotit, provon nė kėtė mėnyrė nėnshtrimin e tij ndaj urdhėrit tė Zotit dhe adhurimin e sinqertė per Tė. Hadithi i shenjtė (thėnie e Pjegamberit(S.a.s) na e bėn tė qartė kėtė kur thotė: "Agjeruesi, edhe sikur tė jetė nė shtrat, nėse nuk pėrfol ndonjė musliman tjetėr nė mungesė, konsiderohet adhurues." Resulullahu (S), nga ana e tij, e ka bėrė tė qartė nė njė fjalim tė vyer shpirtin besimtar, i cili e dallon atė qė agjeron pėr Allahun me sinqeritet e besnikėri, duke u bėrė altar (Mihrab) i adhurimit. Aktiviteti trupor i agjeruesit, tė nėnshtruar ndaj urdhėrit tė Zotit, kthehet nė adhurim. Jo mė kot Resulullahu (S) e konsideronte gjumin e adhuruesit dhe frymėmarrjen e tij adhurim, pasi ato lindin e zvillohen nė njė trup adhurues, i cili ėshtė privuar nga kėnaqėsitė dhe gjėrat e dėshiruara e tė lejuara nė pėrgjigje tė urdhėrit tė Sundimtarit tė sė vėrtetės. Kėshtu ai ka thėnė: "Shpirtėrat tuaj nė agjerim janė tė Iavdėruar dhe gjumi juaj nė tė ėshtė adhurim". Ali Ebin Musa Er-Rida (a) tregon se ka dėgjuar nga prindėrit e tij dhe gjyshi i tij Resulullahu (S), i cili ka thėnė: " O njerėz! Kush nga ju gjatė kėtij muaji mirėson sjelljet e tij morale, ai do tė lejohet tė kalojė rrugėn (Siratin), ditėn kur tė rrėshqasin kėmbėt nėpėr tė" Agjerimi dhe edukimi i vetvetes ē'do adhurim nga adhurimet qė ka obliguar Allahu i Madhėrishėm si: agjerimi, falja, pelegrinazh nė EI-Haxhy, zekati... etj., ka tė mirat dhe dobitė e veta shpirtėrore, edukative dhe shoqėrore tė shumta. Ato, pėrveē qė janė adhurim ndaj Zotit, me anėn e tė cilave njeriu shpren nėnshtrimin e tij ndaj tė vet dhe afrimin me Te me njė qėllim te sinqertė e besnik, lėnė nė shpirtin e tij, shoqėrinė dhe personalitetin e tij, ndikime rregulluese e reformuese, kontribuojnė nė procesin e ndryshimit tė vetvetes e tė edukimit tė tij shpirtėror. Agjerimi ėshtė njeri prej formave tė adhurimit tė permendura, qė ndihmon nė ndryshimin dhe rregullimin e personalitetit njerezor e shoqėror. Agjerimi ka dobi edukative dhe ndikime reformuese e rregulluese tė mėdha mbi sjelljet morale tė njeriut dhe lidhjet e tij me anėtarėt e tjerė tė shoqerisė. Feja islame nuk e obligoi adhurimin e agjerimit vetėn per atė qė njeriu tė mos hajė, tė mos pijė e tė mos bashkohet me gruan, por e bėri edhe njė mbrojtje tė njeriut nga ē'do gjė e ndaluar, ku mund tė bierė ai qoftė me fjalė qoftė me vepra. Tregojnė se Resulullahu (S) ka thėnė: "Gjeja mė e pakėt qė i ka imponuar Allahu agjėruesit gjatė agjerimit ėshtė ushqimi dhe pija" Agjerimi, pra, nuk ėshtė njė proces shkėputjeje nga ushqimi dhe pija, por njė obligim, qė synon tė ndalojė njeriun nga gjerat e ndaluara, t'i rrise atij ndjenjėn e besimit si dhe ta edukoj ė atė me njė edukatė tė shėndoshė morale e shpirtėrore. . Ai ndikon nė edukimin e njeriut nė dy drejtime kompletuese: Sė pari ėshtė ndalimi i njeriut dhe largimi tij nga gjerat e ndaluara, nga gjėra me tė cilat nuk duhet tė merret si: cmira, shpifja , gėnjeshtra, grindjet dhe armiqėsimi me tė tjerėt... etj. Ndėrsa drejtimi i dytė ėshtė inkurajimi e nxitje, qė synon tė ngrejė nivelin moral e shpirtėror tė njeriut nė sajė tė synimit per tė arritur gjerat e lejuara e tė pėlqyera si: lėmosha, lutja, leximi i Kuranit , kujtimi Ai Allahut dhe kryerja e veprave tė mira. Agjerimi ėshtė njė shkollė pėr edukimin e shpirtit dhe pėrgatitj en ė tij nga ana islamike nė mėnyrė tė gjithanėshme. Tregimet e shenjta, qė ekzistojnė per kėtė gjė, na sqarojnė edukatėn e agjeruesit: atė tė cilės duhet t' pėrmbahemi dhe atė tė cilės duhet t' japim fund, per te arritur qėllimet e agjerimit dhe per tė ruajtur sevapin e adhurimit. Kėshtu Imam Aliu (a) tregon se Resulullahu (S) ka thėnė: "Kush agjeron muajin e Ramazani me besim e kėnaqėsi dhe largon degjimin e tij, shikimin dhe gjuhėn e tij nga njerėzit, atėhėr agjerimi i tij pranohet nga Allahu. Ky ia fal atii mėkatet qė ka bėrė dhe do t' shkruajė atij sevapin e durimtarėve" Kurse Imam EI-Baker (a) tregon se Resulullahu (S)ka thėnė: "Resulullahu (S) i tha Xhabir Bin Abdullahut (RD): O Xhabir! Ky ėshtė muaji i Ramazanit. Kush agjėron ditėt e tij dhe falet netėve tė tij, kujt i zbutet barku dhe i pushon gjuha ai ka dalė nga mėkatet e tij, ashtu siē ka dalė nga vetė muaji" " Xhabiri i tha: "0 Resulullah(S)! Nuk ka thėnie mė tė bukur e mė tė mirė se kjo". Atėhėr Resulullahu (S) i tha; "0 Xhabir! por nuk ka kusht, mė tė forta se kėto". Imam-Es-Sadiku (a) tregon gjithashtu se kishte dėgjuar nga prindėrit e tij tė thonė se Resulullahu (S) ka thėnė: "Robin agjėrues, kur e shajnė, te pėrgjigjet selam alejkum (paqa qoftė me ju) dhe tė thote se nuk tė shaj siē mė shave ti mua. Zoti Ai Madh e i Bekuar ka thėnė: "Ndihmoje robin tim nė agjerim nga e keqja e robit tim, tė cilin e shpėrbleva me zjerrin e ferrit" " Per Imam Es-Sadikun (a) tregohet tė kete thėnė: "Agjerimi nuk ėshtė vetėm per ushqim dhe pije". Dhe ka vazduar: "Unė e gėzova Mėshiruesin me agjerim domethėnė, me agjerimi dhe heshtje". Nė njė vend tjetėr spjegohet se ē'farė Iloje heshtjeje ėshtė kjo, duke thėnė: "Nėse agjeroni, kafshoni gjuhėn tuaj, mbyllni shikimet tuaja dhe mosu grindni me njėri-tjetrin e as mos e kini zili njėri-tjetrin Resulullahu (S) dėgjoi njė grua qė po shante shėrbėtoren e vet, megjithėse po agjeronte, Atėherė ai e ftoi ate tė hante duke i thėnė: "Ha!". Ajo iu pėrgjigj: "Une agjeroj". Atėherė Resulullahu (S) i tha: "Si ka mundėsi tė agjėrosh, kur ti nxjerr gj ithė kėto fjalė sharėse pėr shėrbėtoren tėndė? . Agjerimi nuk ėshtė vetėm mos ngrenie e mos pirje." Imam Es-Sadiku (a)i kėshillon kėshtu agjėruesit: "Nėse agjėron, le tė agjerojė edhe degjimi yt edhe vėshtrimi yt, duke mos u marrė me gjera qė ju janė ndaluar. Le tė agjerojnė tė gjitha organet e tua e tė mos kryej nė veprime tė shėmtuara. Largo prej vetes mendimet e liga dhe mos i lėndo shėrbėtorėt. Le tė duket tek ti madhėshtia e agjerimit. Nlundoju sa mė shumė t'i pėrmbahesh heshtjes, pėrveē rasteve kur kujton Allahun. Mos e bėj ditėn e agjerimit tėnd si ditėt kur nuk agjeron. Mjerė ti "Nėse bėn dashuri, puth apo qesh me zė tė lartė. Allahu nuk i duron dot ato" Qėndrimi i ashpėr kundėr pėrfoljes sė tjetrit nė mungesė, shpifjes dhe gėnjeshtres gjatė agjerimit jepet nė shumė raste, aq sa thashethemexhinjtė, shpifėsit dhe gėnjeshtarėt llogariten nė radhėn e mosagjeruesve, ashtu siē e Ilogariti Resulullahu (S) ate gruan qė shau shėrbėtoren e vet nga radhėt e mosagjerueseve. Nė porositė e Resulullahut (S) per Imam Aliun (a) thuhet: "0 Ali! Ki kujdes nga thashethemet e pėrfolje e tė tjerėve, kurse shpifja ndjell torturėn e varrit" Po ashtu ai thot: "Kush pėrflet vėllaun e tij musliman nė mungesė, agjerimi i tij nuk pranohet dhe i kundėrshtohet abdesi. "Nėse ai vdes nė kete gjendje, vdes bashkė me atė qė ia ka ndaluar Allahu". Nė kete mėnyrė na sqarohet kultura e agjerimit. Agjeruesi nuk duhet te pushojė sė punuari per te pasuruar moralin dhe sjelljet e veta. Muaji i Rarnazanit ėshtė muaji i adhurimit, muaji i ndryshimit te vetes e i rregullimit e i mirėsimit te saj. Qėllimet ndryshuese e reformuese le agjerimit nuk mund te realizohen pėrveēse duke iu pėrmbajtur kėsaj kulture dhe duke punuar sipas direktivave te saj. Ndryshe agjeruesi nuk fiton nga agjerinti i tij asgjė pėrveē vuajtjes nga uria, etja dhe mundime te tjera. Feja islame dėshiron tė ndryshojė e transformojė njeriun dhe vetė shoqerinė. Logjika e ndryshimit ėshtė shpriti njerezor, Kur realizohet prėsosja e shpirtit njerezor, duke u bazuar nė fenė islame, atėherė ndodh edhe ndryshimi i shoqėrisė njerėzore dhe reformimi i saj per tė mirė. Kurani na e provon kete ligj shoqėror me thėnien: "Allahu nuk e prish gjendjen (nuk na largon le mirat) pėrderisa ata ta ndryshojnė veten e tyre" Suratu Er-Ra'd, ajeti 11. Islami ka obliguar rite dhe adhurime (ibadete) kohore dhe vendore, si haxhillekun, agjerimin, festat, faljen e tė premtes, pėrcjelljen e te vdekurit, etj. me qėllim qė te krijojė njė atmosferė shpirtėrore te aftė pėr tė ndryshuar e reformuar shpirtin njerezor dhe per tia nėnshtruar atė Krijuesit te tij. Agjeruesi duhet pa tjetėr tė ngulisė thellė nė veten e tij kete realitet, te punojė per ta bėrė muajin e Allahut njė rast pėr pendim e mirėsi, ndryshim e pėrsosje morale e sjelljeje. *** Agjėrimi ka qėllime dhe pėrfitime me interes jo vetėm per vetė agjėruesin, por edhe qėllime e pėrfitime qė shkojnė nė interes te shoqėrisė islame. Sa mė tepėr tė pėrmirėsohet personi aq mė shumė pėrmirėsohet shoqėria, sidomos kur elementet mirėsues, me fuqitė mendore, shpirtėrore e psikologjike qė pėrmbajnė, do tė mund e krijojnė njė rrymė shoqėrore me ndikim tė madh nė jetėn e shoqėrisė Feja islame gjithnjė e shikon personin nga dy pikepamjė nga pikėpamja se ai ėshtė njė person i lirė dhe nga pikėpamja se ai ėshtė pjesė e shoqėrisė, i alle tė influencojė e tė influencohet prej saj. Mbi kete bazė rregullat ligjet, sistemet, morali dhe kultura qė transmeton mesazhi islam bashkėpunojnė me njėri-tjetrin herė si individė me vete e herė si pjese e sė teres. Po ashtu, ne pamė se agjerimi ndihmon nė mėnyrė efektive nė ndryshimin dhe mirėsimin e anės morale dhe edukative te individit te shoqerisė dhe tė vetė marrėdhėnieve shoqėrore. Nga kjo pikėpamje agjerimi sjel gjithashtu, pėrfitime dhe interesa tė rnėdha ekonomike, pėr tė cilat flasin bisedat dhe tregimet e anėtarėve tė Ehli Bejti (a) (Familjes sė Profet Muhammedit). Por kėto ndikime morale, shoqėrore, ekonomike dhe fetare kanė edhe pasoja e influencė nė fushėn e politikės. Veprimet dhe aktivitetet, qė bėn njeriu, janė tė lidhura njėra me tjetrėn Kėshtu, besimi tek Allahu dhe tek Dita e Gjykimit influencojnė nė anėn fetare, morale, politike dhe ekonomike, qė nga ana e tyre influencojnė edhe mbi njėratjetren. Nė kete mėnyrė lind ndikimi dhe pėrsosja e ndėrsjelltė nė jetėn e njeriut dhe te shoqėrisė. Duke karakterizuar dhe pėrshkruar kete realitet, Imam Ali Bin Mu sa Er- Rida (a) thotė: "U urdhėruat tė agjeroni me qėllim qė le njihni se ē'ėshtė uria dhe etja, per te provuar vėshtirėsitė e botės sė pėrtejme. Le tė jetė agjeruesi i qetė dhe i nėnshtruar dhe le ta dijė se si bėhet durim pėrballė asaj qė e ka goditur nėpėrmjet urisė dhe etjes. Le te meritojė mirėsinė, pėrfshirė kėtu edhe privimin nga kėnaqėsitė e lakmitė. Kjo do te jetė per tė predikim per le tashmen dhe per tė ardhmen e largėt. Tė mėsoni se ē'vlerė tė lartė ka kjo pėr njerėzit e varfėr e tė pamundur nė kėtė botė dhe, per pasojė, te tregoni dashuri ndaj atyre qė Allahu u ka imponuar kufizime nė jetėn e tyre" Ndėrsa Imam Es-Sadiku (a) ka thėnė: "Agjerirni ėshtė obligim i Allahut, qė nėpėrmjet tij tė barazohet edhe i varfėri edhe i pasuri. Kjo pasi i pasuri nuk e din se ėshtė uria dhe etja dhe, duke agjėruar, do ta mėshirojė te varfėrin. I pasuri, kur don njė gjė, e arrin atė. Por Allahu deshi qė ta ndreqė krijesėn e Tij duke e bėrė tė pasurin te ndjejė e te kuptojė se ē'ėshtė uria e dhimbja me qėllim qė te tregojė butėsi e dhimbjė per te dobėtin dhe te mėshirojė te uriturit" Nė kete mėnyrė imamet e Ehli Bejtit (a) na e sqarojnė urtėsinė edukuese dhe vlerat shoqėrore, shpirtėrore, ekonomike e politike qė ka agjerimi, qė, nga ana e vet, ndihmojnė nė gjendjen e pėrgjithėshme te shoqėrisė islame. Kjo ndjenjė e ndėrgjegjėshme per dhimbjen ndaj tė varfėrve dhe per nevojėn e barazisė thyen prirjet dhe shfaqjet e mendjemadhėsisė dhe tė pėrbuzjes sė tė tjerėve, duke i bėrė njerėzit tė ndjehen te barabarte, tė kuptojnė ėshtė dhimbja qė, te shkakton varfėria dhe nevoja, dhe, per pasojė, t' shtyjnė ato drejt barazisė dhe vllazėrisė, te ngritura mbi mirekuptimin dhe ndjenjat e pėrbashkėta tė ndėrgjegjes. El-Harru El-Amilij, El-Uasailu, Vell.4. Kultura e agjeruesit Dobitė shėndetėsore tė agjerimit Resulullahu (S) ka thenė: "Agjeroni qė tė shėndosheni" Robi e agjeron muajin e Rarnazanit pėr tė kryer detyrėn e vet dhe nė kėtė mėnyrė ai i afrohet Zotit tė Madhėrishėm. Por agjerimi ka shumė pėrfitime si pėr vetė individin agjėrues ashtu dhe pėr shoqėrinė, pėr tė cilat Resulullahu (S) ka thėnė: "Agjeroni qė tė shėndosheni". Shkencėtarėt qė , punojnė nė fushėn e shėndetsisė thonė se dobitė e agjerimit pėr shėndetin e njeriut dhe formen e tij trupore janė shumė tė mėdha. Pėrmendim kėtu gjendjen shpirtėrore tė agjeruesit dhe reflektimin e saj ne shėndetin e tij. Agjerimi ndihmon nė mėnyrė efektive nė shėrimin e shqetėsimeve psiqike dhe tė atyre erotike, forcon vullnetin e agjėruesit, sensibilizon e zbut ndjenjat. e tij, i forcon dashurinė ndaj tė tjerėve dhe e largon nga grindjet, ngacmimet dhe tendecat pėr veprime agresive ndaj tė tjerėve, i kalit atij ndjenjėn e shpirtmadhėsisė, etj. Nė kete mėnyrė agjerimi forcon dhe mbėshtet personalitetin e njeriut, e bėn atė me tė fortė per tė pėrballuar problemet dhe vėshtirėsitė e jetės. Tė gjitha keto, pa asnjė dyshim, pasqyrohen nė mėnyrė tė vetvetishme nė shėndetin e njeriut. Ana tjetėr e dobisė sė agjerimit ėshtė se ai ndihmon nė shėrimin e shumė sėmundjeve trupore akute tė stomakut, shqetėsimet e zorrės sė trashė, sėmundjet e mėlēisė, tė mos tretjes si duhet tė ushqimeve, etj. Po ashtu ai ndihmon nė mjekimin e dhjamosjes (okozitetit), tė trombozave dhe sklerozimit tė enėve tė gjakut, nė uljen e tensionit tė gjakut, tė frymėmarjes, etj. Mjeku zviceran Barsilius ka shkruar se dobia e urisė nė mjekimin e disa sėmundjeve e kalon shumė herė dobinė e pėrdorimit tė barnave medicinale. Ndėrsa mjeku Hilab ua ndalonte ushqimin tė sėmurėve tė tij per disa ditė me rradhė dhe vetėm pas kėsaj fillonte t'u jepte porcione ushqimore tė lehta. Agjerimi ndihmon gjithashtu nė shkatėrrimin e fibrave tė sėmura e tė panevojshme, e kjo ndodh gjatė fenomenit tė agjerimit, por qė rindėrtohen tė reja pėrsėri pas marrjes sė ushqimit. Ky ėshtė shkaku qė i ka bėrė disa shkencėtarė, midis le cilėve edhe Bashutin, tė thonė se agjerimi ndihmon nė kthimin e rinisė. Ėshtė e natyrshme se agjerimi mund t'u shkaktojė edhe dem diesa individėve. Prandaj Zoti i Madh i ka ēliruar ata prej tij. Njėkohėsisht duhet tė kihet parasysh se dobitė mė tė medha tė agjerimit lidhen me zbatimin si duhet tė edukatės sė agjerimit, si ėshtė vonesa e syfyrit dhe afrimi i iftarit, mostejkalimi i normės sė ushqimit, qoftė nė sasi qoftė nė cilėsi, evitimi i shumėllojshmėrisė sė gjellėve, etj. " Adhurimi nė muajin e Ramazanit Pendimi: Njė nga format e dashurisė dhe tė mėshirės sė Allahut ndaj robėve tė Tij ėshtėedhe hapja pėr ta e derės sė pendimit dhe tė faljes sė mėkateve. Ai uka pėrgaditur atyre rrugėn e kthimit tek Ai, pasi ėshtė i Madhėrishmi, siē e pėrshkruan veten nė librin e Tij tė bekuar. "Thuaj: " Orbtė e mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, pse vėrtet Allahu i fal tė gjitha mėkatet. Ai fal shumė dhe ėshtė mėshirues". Suratu Ez-Zumer, ajeti 53. Zoti i Madhėrishėm e din se njeriu, nga natyra e tij njerėzore, gabon dhe kundervihėt, duke u larguar nga Allahu i Madhėrishėm. Si pasojė, aj ka ndevojė pėr njė mundėsi qė t'i lejojė kthmin dhe ndreqjen. Prandaj ekziston edhe pendimi. Fjala hynore pėbėn fushėn e ndregjes e tė mirėsimit si dhe momentin e ndryshimit. Pendimi ėshtė njė proces transformimi e ndryshimi nė ecurinė e jetės dhe natyrėn e sjelljeve, pasi ai ėshte pasojė e njė ndryshimi psikologjik, mendor dhe vullnetor, ėshtė njė vendim i ri nė jetė qė zgjidhet nga njeriu me vendosmėri si njė rrugė e re dhe njė jetė e re. Prandaj, nė tregimet e shenjta profetike, i penduari pėr mėkatet e bėra prej tij konsiderohet si ai qė nuk ka kryer fare mėkat. Njė tregim i Imam Xhaaferit Bin Muhammed (a), nė spjegimin se ē'ėshtė dashuria e Allahut, falja dhe mbrojtja e Tij pėr robėt e Tij tė pėnduar, thotė: " Nėse njė rob pendohet me pendesė tė sinqertė, atė do ta doje Allahu dhe do ta mbrojė". Dikush e pyeti Imamin:" Si e mbron atė?". Ai u pėrgjigj: " I bėn dy engjejt qė regjistrojnė bėmat e tij tė harrojnė ē'farė kanė shkruar pėr tė. Po ashtu i bėn organet e trupit tė tij dhe ē'do pjesė tė tokės tė kuptojnė se mėkatet e tij janė falur. Kėshtu, kur tė vije dita tė takojė Allahun azza ue xhel'le, asgjė dhe askush nuk do tė dėshmojė se ai ka kryer ndonjė mėkat". Nėse kjo mirėsi hyjnore pėr njeriun synon hapjen pėr tė tė dyerve tė faljes e tė mėshirės sė ēdo kohė, muaji i Ramazanit ėshtė muaji i faljės sė mėkateve, periudha e kujtimit dhe e kujtesės. Ai pėrbėn atmosferėn e pėrshtatshme, qė ndihmon pėr tė berė njė rishkim e rivlerėsim tė vetvetes pėr t'i kėrkuar kėsaj tė fundit llogari, me qėllim qė njeriu tė fillojė njė jetė tė re, tė bėjė njė kthesė tė sinqertė nė sjelljet dhe mendimet e veta, duke e pasqyruar atė nėpėrmjet njė pune dhe veprimtari tė sinqertė. Ai duhet t'ia pėrshtasė plotėsisht veten si nė mendime ashtu dhe nė veprime jetes islame, tė pranojė tė jetojė nėn hijen e Allahut tė Madhėrishėm, i cili pas kėsaj periudhe, pra veten muajin e Ramazanit, ia lehtėson atij punėn pėr t'iu pėrmbajtur vetėm asaj qė kėnaq Allahun e Madhėrishėm, dhe tė ecė nė rrugėn e drejtė. Muaji i Ramazanit krijon njė atmosfere adhurimi kolektiv Tė gjithė ndjejnė gjatė tij lindjen e nnjė jete tė re e tė njė drejtimi tė ri, qė u pėrgatisin atyre njė mundėsi shprtėrore tė aftė pėr t'i ndihmuar tė pendohet e tė kėrkojnė faljen e mėkateve tė tyre dhe tė hyjnė nėn mėshirėn e Allahut, sidomos pasi shohin drejtimin e pėrgjithshėm tė njerėzve drejt Allahut tė Madhėrishėm dhe pėrbuzjen e Zotit dhe kanė humbur kėnaqėsinė e Tij. Ata, zemrat e tė cilėve nuk hapen pė dritėn e mėshirės dhe shpirtėrat e tė cilėve nuk i pėrgjigjen thirrjes sė pendesės, ata nuk i ndjejnė gabimet dhe mėkatet e tyre edhe kur shohin atė drejtim tė pėrgjithshėm e tė vazhdueshėm drejt Zotit gjate kėtij muaji nėpėrmjet agjerimit tė pėrgjithshėm apo riteve, qė synojnė ruajtjen e pastėrtisė e tė shenjtėrisė sė kėtij muaji, si leximi i Kuranit, shtimi i lutjeve dhe i predikimeve fetare, etj. Ati, qė nuk i ndjejnė tė gjitha kėto, zemrat e tyre i mbulon errėsira, cmira, urrejtja dhe e keqja. Prandaj Resulullahu i nderuar (S) i pėrshkruan kėta lloj njerėzish si vijon: "I keq ėshtė ai qė ėshtė privuar nga mbrojtja e Zotit nė kėtė muaj tė madh". Pranvera e Kuranit Muaji i Rarnazanit ėshtė muaji i Kuranit dhe pranvera e tij. Shpirtėrat nė kėtė muaj pastrohen dhe drejtohen nga Allahu i Madhėrishėm, duke qėnė tė gatshėm tė pranojnė mė tepėr se ēdo herė tjetėr urtėsinė, drejtėsinė, ndershmėrinė dhe dėshirėn pėr mirėsinė, qė janė shkruar nė Librin e Zotit. Prandaj, edhe inkurajohet e nxitet leximi i Kuranit dhe thellimi nė ajetet e tij gjatė ketij muaji, qė kanė vlerė shumė mė tė madhe se sa leximi i tyre gjatė muajve tė tjerė. Resulullahu (S) u ka folur njerėzve dhe ua ka bėrė tė qartė rėndėsinė e kėtij muaji tė bekuar, sidomos atė qė duhet tė bėjė agjeruesi nė drejtim tė moralit tė adhurimit, tė veprimeve tė mira dhe tė drejtimit nga Allahu i Madhėrishėm, duke thėnė: "Lutjuni Zotit tuaj me qėllime tė sinqerta dhe zemra tė pastėrta me qėllim qė Ai t'jua mbarėsojė agjerimin. Lexoni Librin e Tij. I keq ėshtė ai qė privohet nga mbrojtja e Tij nė kėtė muaj tė madh'' Mė tej ai thote: "Kush lexon njė ajet Kurani (nė kėtė muaj) do tė shpėrblehet sikur tė ketė mbaruar leximin e gjithė Kuranit nė muaj tė tjerė” Imam EI-Baker Muhammed Bin Ali EI-Husein(a) e ka quajtur muajin e Ramazanit si pranverė tė Kuranit, ku lulėzon e zhvillohet lutja e tij dhe jep fruta pema e tij, duke thėnė: "ēdo gjė ka pranverėn e vet. Pranvera e Kuranit ėshtė muaji i Ramazanit", Kurse Imam Ali Bin Musa Er-Rida(a) e porosiste njerin prej shokėve tė tij me falėt: "Shto lutjet dhe kėrkesen pėr faljen e mėkateve, shto leximin e Kuranit dhe kėrkesat e pendesės tek Allahu pėr mėkatet e tua, sepse muaji i Allahut do tė t'i pranoje ato nėse je i sinqertė ndaj Zotit azza ue Xhel’le. Gadishmėria e Resulullahut (S), e shokėve tė tij dhe e Familjes sė tij pėr tė lexuar Librin e Zotit, pėr t'u thelluar nė kuptimin e domethėniet e tij e pėr tė vepruar sipas mėsimeve tė tyre; pėr t'i u lutur Atij, ishte shumė madhe. Thuhet se Imam Muhammed Bin Ali El-Baker(a) e lexonte Kuranin nga kreu ne fund 10 herė gjatė muajit tė Ramazanit. Pra, le tė jetė ky muaj njė kohė pėr leximin e rileximin e Librit tė Allahut si dhe e mbajtjes pėrmendėsh tė sa mė shumė ajeteve tė tij, e kuptimit sa mė tė thellė e sa mė tė mirė tė domethėnieve tė tij, e thirrjes sė njerėzve pėr tė punuar e vepruar sipas mėsimeve tė tij, pėr tė zbatuar rregullat dhe ligjet e tij. Leximi i Kuranit pa kuptuar se ē’Iexon nuk ka vlerė, ashtu siė nuk ka vIerė dija qė nuk vihet nė jetė. Tregohet se Resulullahu (S) ka thėnė lidhur me kėtė: "Nuk mund tė pėrfitojė nga Kurani ai qė praktikon gjėrat e ndaluara prej tij”. Lutja(Duaja)dhe kėrkesa e faljes sė mėkateve(El-Istigfar) Lutja ėshtė njė nga shfagjet mė tė rėndėsishme e mė tė mėdha tė adhurimit e tė nėnshtrimit ndaj Allahut tė Madhėrishėm. Lutja ėshtė shprehja e ndjenjės pėr madhėshtinė e krijusit dhe hyjnizimit tė Tij dhe mundėsive tė Tij madhėshtore, pasi Ai ėshtė dėgjus i lutjeve dhe u pėrgjigjet atyre. „ E kur robet e Mi tė pyesin pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi me lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua“ Suratu-El-Bakare, ajeti 186 Lutja shpreh njė ndjenjė shpitėrore qė ka njeriu nė thellėsi tė vetvetes, qė ėshtė ndjenja e varfėrisė dhe e nevojės pėr Allahun e Madhėrishėm. Kjo ndjenjė shėrben pėr tė edukuar veten me besimin e sinqertė tek Allahu e tė varjes sė shpresave tek Ai, pėr tė forcuar ndjenjat e vllazėrimit midis njerėzve. Lutėsi e ndjen se njerėzit janė tė barabartė nė varfėri dhe skamje si dhe nė nevojė qė kanė pėr Krijusin e tyre. Allahu ėshtė i pasuri dhe tė gjithė robet e Tij i drejtohen Atij pėr ndihme mbėshtėtje. Prandaj, gjatė muajit tė Ramazanit besirntarėt nxitojnė pėr lutje, e cila konfirmohet si rrugė shpėtimi, sidomos pėr tė thelluar ndjenjėn e dashurisė hyjnore nė shpirtėrat e lutėsve dhe tė besimtarėve me anėn e pėrqėndrimit nė mallin dhe dashurinė pėr Allahun e Madhėrishėm, tė cilit nuk i fshihet asgjė, pėrkudrazi i bėhėt e qartė varferia dhe nėvoja qė njeriu ka nė veten e tij, dhe i kėrkohet falje dhe mbrojtje. E githė kjo shėrben pra pėr edukimin e shpirtrave njerėzore dhe ndreqjen e sjelljeve tė tyre, rilindjen e zemrave dhe tė ndėrgjegjeve tė tyre, nė nje kohė qė kėto janė drejtuar nga Zoti, prezentė nė agjerim. Imam Aliu (a) ka thenė: "Sapo vintė muaji i Ramazanit, Resulullahu (S) fillonte tė falenderontė Allahun dhe ta lavdėrontė Atė. Pastaj iu drejtohej njerėzve me thėnien: "0 njerėz! Allahu ju shpetoi nga armiqtė tuaj prej xhineve dhe prej njerėzve. Ai ju thotė: "Mu lutni Mua dhe Unė do t’ju pėrgjigjem". Pra, Ai ju ka premtuar t'u pėrgjigjet lutjeve tuaja. Allahu ka ngarkuar 7 nga engjejt e Tij qė tė pengojnė ēdo shejtan qė do tė synonte t'ju bejė keq deri nėfund tė ketij muaji, qė ėshtė muaji juaj. Prandaj dyert e qielit janė tė hapura qė nga nata e parė e deri tek nata e fundit e tij dhe lutja giatė kėtij muaji ėshtė e pranuar". Nė njė rast tjetėr Resulullahu (S) ka thėnė : "Kerkoni pendim tek Allahu pėr mėkatėt tuaja, ngrini drejt Tij duart tuaja pėr lutje gjatė kohės kur faleni, sepse kėto janė orėt mė tė preferuara, gjatė tė cilave Allahu azza ue xhel’le vėshtron robet e Tij me falje dhe mėshirė dhe u prėgjigjet pozitivisht kėrkesave dhe thirrjeve qė mund t'i drejtohen pėr shpėtim e ndihmė, duke na dhėnė ato nėse i kėrkohen. Ai do t'ju pėrgjigjet nėse do t'i lutėni". Ky rnuaj ėshtė koha e lutjeve, i pendesės dhe i kėrkesės sė mbrojtjes dhe faljes sė Zotit pėr mekatėt e bėra. Prandaj besimtarėt nxiten e inkurajohen pėr tė kėrkuar mbrojtjen e Allahut pėr mėkatet e tyre pikėrisht nė kėtė muaj. Pikėrisht pėr kėtė thuhet gjithashtu se i keq ėshtė ai qė privohet nga mbrojtja dhe mėshira e Zotit nė kėtė muaj. Prijėsi i Besimtarėve Ali Bin Ebi Talibi (a) ka thėnė" "Gjatė muajit tė Ramazanit ju duhet tė shtoni kėrkesat e lutjet pėr falje. Lutja ju largon fatkeqėsitė, ndėrsa kėrkesa e faljes ju shpėton nga mekatėt" Njerėzit e mirė dhe imamet e Ehli Bejtit (a) iu pėrmbajtėn kėtyre porosive dhe na i kanė lėnė edhe neve. Ata ishin shembull nė fjalė dhe nė vepra. Tregohet, pėr shembull,se Imam Ali Bin El-Husein Es-Senxhxhad, nėse ishte muaji i Ramazanit, nuk fliste fare. por merrej me lutje, madhėronte Allahun dhe i kėrkonte falje pėr rnėkatet e tij, duke bėrė tekbir ("tekbir" do tė thotė tė thuash "Allahu Akbar”‑ Zoti ėshiė mė i Madhi). Kurse gjatė iftarit thoshte: „ O Zot! Nėse dėshiron ta bėsh, e bėn " Imam Es-Sadiku (a) i porosistė dhe keshillonte muslimanėt, duke thėnė: "Ramazani ėshtė muaji i Allahut, prandaj shtoni thirrjet pėr Tė duke tėnė: "Allahu Akbar", shtoni lavdėrimet dhe madhėrimet pėr Tė" Le tė jetė gjithshka thamė deri tani prezentė nė sferėn e shpėtimit e lidhur ngushtė me dritėn e dashurisė e tė mallit pėr Allahun e Madhėrishėm, duke hedhur tej mosbindjen e kundėrshtimin e duke i dhėnė fund degjenerimit. Falja dhe lėmosha Falja dhe lėmosha kanė gjithashtu ndikim nė edukimin e vetvetes e ndreqjen e shoqėrisė, nė lidhjen dhe afrimin me Zotin e Madhėrishėm, nė pastrimin e ndėrgjegjes dhe edukimin e ndjenjave tė pastėrta. Ka shumė biseda e tregime tė Resulullahut (S) dhe tė anėtarėve tė Familjes sė tij (a) qė i ftojnė muslimanėt tė falen e tė japin lėmoshė gjatė ketij muaji dhe qė tregojnė se sa tė preferueshėm janė faljet e dhėnia e lėmoshave qė kryejnė robet nė kėtė muaj nė krahasim me muajt e tjerė tė vitit. Prandaj duhet tė shfrytėzohet ky rast dhe ky muaj tė bėhet muaji i sa mė shumė faljeve dhe i sa mė shumė lėmoshave, muaji i lutjes pėr faljen e mekatėve tek Allahu dhe i kujtimit tė Tij. Ne duhet ta shfrytėzojmė kėtė kohė pėr tė zėvendėsuar tė gjitha ato falje qė nuk kemi qenė nė gjendje t'i bėnim nė tė shkuaren, apo pėr t'u falur nė vėnd tė prindėrve tanė apo tė tė afėrmeve tanė qė kanė vdekur. Po ashtu njė preferencė tė veēantė dhe njė vlerė tė madhe pėr Allahun e Madhėrishėrn ka nė ketė muaj falja vullnetare, domethėnė, falja plus asaj qė eshtė obligim. Pėr kėtė Resulullahu (S) ka thėnė: "Kush nė ketė muaj bėn falje suplementare, atij Allahu i shkruan faljen nga zjarri (i ferrit). Kush kryen vetėm obligimin, atij i konsiderohet kjo sevap i barabartė me kryerjen e 70 obligimeve tė kryera gjatė muajve tė tjerė. Ndėrsa kush e shton faljen, Allahu do t’ia rėndojė peshoren ditėn, kur peshoret lehtėsohen. (Ditėn e Gjykimit). Nga imamet e Ehli Bejtit (a) tregohet: "Resulullahu (S), kur hyntė muaji i Ramazanit, lirontė tė gjithė robėrit e luftės dhe u jeptė lėmoshė gjithė atyre qė i kėrkonin" Imam Es-Sadiku(a)tregon se Iam Ali Bin EI-Husein(a) ēdo vit, natėn efundit tė muajit tė Ramazanit, lirontė 20 robėr a mė shumė, duke i shpėtuar nga skllavėria. Ramazani ėshtė muaji i lirisė dhe i ēirimit nga sklIaveria, muaji i vėnies nėn kontroll tė dėshirave dhe lakmive, qė tė shpien nė kundėrvėnie ndaj Zotit. Imami Es-Sadiku (a) ka thėnė: "Resulullahu (S), kur hyntė dhjetėditėshi i fundit (I Ramazanit), mobilizohej akoma mė shumė e bėhej mė kėmbėnggulės, evitonte komplet gratė dhe e gdhinte tėrė, natėn duke iu pėrkushtuar vetėm adhuriMit". Le tė jetė Resulullahu (S) njė shembull pėr tė gjithė neve dhe le tė ecim nė kėtė shembull, le ta bėjmė kėtė muaj sa mė tė begatshėm, duke e kthver nė njė muaj tė vertėtė adhurimi e afrimi drejt Allahut, rnuaj tė pastėrtisė sė shpirtėrave dhe tė zernrave tona. Ngjarje tė pavdekshme Muaji i Ramazanit ėshtė muaji i pendesės, i adhurimit dhe i ndreqjes sė shpirtėrave. Ai ėshtė gjithashtu muaji i punės, i pėrpjekjeve dhe i begatisė, muaji i ngjarjeve dhe i rasteve tė mėdha e tė paharrueshme. Nė kėtė muaj tė bekuar vjen Nata e Kadrit, qė shėnon fillimin e vitit tė vIerėsimit tė veprimeve dhe sjelljeve. Nė kėtė natė veēohet ēdo vepėr e urtü: pėrcaktohen vlerat e Ido robi, pėrcaktohen fatet dhe tė mirat qė i ka caktuar atij Zoti, me njė fjalė pėrcaktohet e ardhmja e tij. Kėte Natė Kurani i Shenjtė e prėshkruan si vijon. "Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj. Me lejen e Zotit tė tyre (atė Natė) zbresin engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje. Ajo (qė pėrcakton Zotin) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjezit". Suratu EI-Kadr, ajetet 3-5 Ajo ėshtė gjithashtu nata qė i Madhėrishmi e pėrshkruan si mė poshtė: "Ne e zbritėn atė nė njė natė tė bekuar (ne natėn e bekuar tė Kadrit). Ne dėshiruam t'u tėrheqim vėrejtjen, e njerėzit tė jenė tė gatshėm. Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēėshtje nė mėnyrė tė prerė. Urdhėr i pėrcaktuar nga vetėNe. S'ka dyshim se ne dėrguam tė dėrguar". Suratu Ed-Duhane, ajetet 3-5. Imam EI-Bakri(a) pėr kėtė natė tė bekuar ka thėnė "Nata e Kadrit eshtė fillimi dhe fundi i viti“. Kurse sipas shokut tė tij-Muhammed Bin Ali Bin EI-Husein, Imam EI-Bakri, duke iu pėrgigjur njė pyetjeje qė bei ai lidhur me atė qė ka thėnė Allahu Azza ue Xhel'le: "Nė e zbritėn atė nė nje natė tė bekuar", tha: "Po. Ajo eshtė Nata e Kadrit. E tillė ėshtė ajo ēdo vit, nė muajin e Ramazanit, nė dhjetėditėshin e fundit tė tij. Kurani ka zbritur pikerisht Natėn e Kadrit. Zoti i Madhėrishėm ka thėnė: "Nė ketė Natė zgiidhet ēdo veper e urtė". Kjo do tė thotė se Natėn e Kadrit bėhet vlerėsimi i ēdo gjėje. Atė vit, si dhe ēdo vit para tij, e mira dhe e keqja, nėnshtrimi dhe kundėrshtimi ndaj Zotit, lindja dhe vdekja, humbja apo begatia zhvillohen e ndodhin ashtu siē pėrcaktohen natėn e Kadrit, pa as me tė voglin ndryshim. Ato zhvillohen sipas dėshirės dhe urdhėrit tė Allahut azza ue xhel'le". Pas kėsaj Muhammed Bin Ali EI-Husein e pyeti prėsėri: "The se nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mije muaj, si ta kuptoj unė ketė?". Dhe Imam EI -Bakri (a) u pėrgjigj: "Vepra e mirė dhe e dobishme nė kėtė muaj si faljet, dhėnia e zekatit dhe punėt e tjera tė mira janė me tė vIelfėshme se punėt e mira e tė dobishme tė kryera gjatė 1000 muajve, ku nuk ka natė tė Kadrit. Dhe nėse Allahu i Lartė dhe i Bekuar nuk do t'ua shtontė ato besimtarėve, ata nuk do ta kuptonin dot se si Allahu na shton atyre begatitė“. Ishtė pėr kėtė qė Resulullahu (S) e caktontė dhjetėditėshin e fundit tė muajit tė Ramazanit pėr tė shtuar pėrkushtimin nė adhurim, i shtontė zellin dhe pėrpjekjet, siē e parmė edhe nė tregimin e Imam Es-Sadikut (a) qė thoshtė: "Resulullahu (S), kur hyntė dhjeėtditėshi i fundit (i Ramazanit) mobilizohej akoma mė tej e bėhej me kėmbėngulės, evitontė komplet gratė dhe e gdhintė tėrė natėn duke iu pėrkushtuar vetėm adhurimit" Kėto janė hiret e kėtij muaji, qė ėshtė njė ndėr rastėt e mėdha qė ka vlerėsuar Allahu i Madhėrishėm. Njė nga imamet e Ehli Bejtit (a) u pyet pėr Natėn e Kadrit dhė ai u pėrgjigj: "Atė Natė zbresin engjejt dhe Libri nė qiellin e kėsaj botė. Atė Natė shkruhet gjithēka do tė bėjė urdhėr gjatė vitit, gjithēka qė do tė godasė robtė. Urdheri i Tij ėshtė i prere. ēdo gjė varet nga dėshira e Tij: jep e afron ē'tė dojė dhe vonon ē'tė dojė, fshin ē'do gjė ose e le siē ėshtė. Ai posedon kryelibrin" Nė kėtė muaj tė bekuar i zbriti Kurani i shenjtė Resulullahut (S) besnik-Muhammedit (S). Po nė kėtė muaj u kanė zbritur librat e mėdhenj qiellorė tė gjithė profetėve tė tjerė (a). Tregohet pėr Imam Es-Sadikun (a) tė ketė thėnė: "Tėurati zbriti 6 ditė pasi hyri muaji i Ramazanit, Ungjilli me 12 tė muajit tė Ramazanit, Zeburi me 18 tė Ramazanit dhe Kurani Natėn e Kadrit" Nė kėtė muaj vdiq gruaja e Resulullahut (S), e para qė e ndoqi pas dhe qė i besoi, nėna e pasardhėsve tė parė tė pastėr -­HADIXHEJA e Madhe, pėr tė cilėn Resulullahu (S), nė njė bisedė me gruan e tij Aishen, ka thėnė. "Allahu mė bėri tė shoh vetėm tė mira prej tij. Ajo ishtė nėna e fėmijėve tė mi, ishtė zonja e shtėpise. Ajo mė besoi nė njė kohė, kur njerėzit mė quanin gėnjeshtar e mė pėrgėnjeshtronin, mė mbėshteti me pasurinė e saj nė nje kohė kur njerezit mė privuan nga pasuria. Ajo mė dha djalin….” Nė kėtė muaj vdiq Abu Talibi, xhaxhai i Resullullahut (S), qė ishtė mbrojtėsi i tij dhe mbrojtės 1 thirrjes sė tij nė fenė islame, pėr tė cilin Resulullahu (S) ka thėnė: "Ajo qe urrejta mė shumė dhe qė e fituan kurejshet ishtė vdekja e Abu Talibit" Ai vdiq mė 10 tė Ramazanit. Humbja e Abu Tallbit dhe e Hadixhes patėn njė ndikim tė madh nė shpirtin e Resulullahut (S). Ajo e pezmatoi atė shume dhe i krijoi ndjenjėn e njė ndarjeje tė dhimbėshme sa qė e quajti atė vit si "vitin e pezmit tė madh". Mė 15 tė Ramazanit tė bekuar lindi Imam Hasan Bin Ali (a) nipi i Resulullahut (S) dhe njeri prej anėtarėve tė Ehli Bejtit (a), pastėrtinė e tė cilėve, afėrsinė, dashurinė e besnikėrinė e tyre e ka dėshmuar vetė Kurani i shenjtė dhe sunėt (mėsimet dhe thėniet e Profet Muhammedit (S) tė cilėt kanė porositur pėr ndjekjen e shembullit tė tyre, paqa qoftė mbi ta. Resulullahu (S) ka thėnė: "Hasani dhe Huseini janė zotėrinjtė e tė rinjve tė Ehli Bejtit" Po ashtu ai ka thėnė:"Hasani dhe Huseini mbetėn dy imamė edhe nė tė gjalle edhe nė tė vdekur". Nė kėtė muaj, mė 17 tė Rarnazanit tė vitit tė dytė tė Hixhrit, ndodhi betėja e Bedrit, betėja e shenjtė e Kuranit. Nė atė ditė u realizua fitorja e rrugės sė drejtė dhe e besimit kundėr tė pafeve dhe humbjes nė errėsire; historia njerėzore filloi ecjen nė njė drejtim tė ri-nė drejtimin e vijės sė profeteve (a). Nė kėtė muaj tė shenjtė kombi islam u pllakos nga fatkeqėsia e humbjes se njėrit prej personalitėtėve mė tė mėdha islame, burrit tė parė besimtar, mbajtėsit tė flamurit tė Resulullahut (S) dhe njeriut me tė dashur tė zernrės sė tij‑Imam Ali Bin Ebi Talibi (a). Krimin e shėmtuar tė vrasjes se tij e kreu njėri prej krerėve tė Kharixhitėve-Abdurahman Bin Mulxhim, i cili e goditi atė kur ishte duke falur namazin e mengjezit nė altarin e tij, nė krye tė muslimanėve nė xhaminė e Kufes, me 19 tė muajit tė Ramazanit tė vitit tė 40 tė Hixhrit. Tre ditė vazhduan pėrpjekjet pėr sherimin e plagėve qė mori, por sė fundi nuk shpėtoi dot dhe iu dorėzua vdekjes, duke rėnė dėshmor mė 21 tė kėtij muaji. Nė ketė muaj tė bekuar Zoti i Madhėrishėm i bėri tė mundur Profetit Muhammed (S) hapjen madhėshtorehyrjen nė Mekkė, pa luftė e gjakderdhje. Rezultat i kėsaj ishtė nėnshtrimi i idhujtarėve dhe shkatėrrimi i idhujve. Qabja u ēliruar nga idhujtaria dhe degjenerimi. Ra kalaja e idhujtarisė dhe e armiqėsisė ndaj Islamit. Dhe kjo mė 21 tė muajit tė Ramazanit, nė vitin e 8-tė tė Hixhrit. Kur mėsojmė se ky muaj ėshtė i mbushur me ngjarje tė shėnuara apo me ritė e veprime tė tjera fetare islame, duhet tė kujdesemi pėr kremtimin e tyre, duke festuar, etj., me qėllim qė t'ua bėjmė sa mė tė qartė muslimanėve madhėshtinė dhe rendėsinė e tyre historike pėr Islamin dhe jetėn tonė aktuale. Sidomos duhet tė nxjerrim prej tyre mėsime edhe pėr tė propaganduar sa mė mirė Islamin. Nė kėtė muaj nė duhet tė krijojmė njė atmosferė me tė vėrtetė islame, qė tė ngjallė shenjtėri nė shpirtėrat e njerėzve. Nė duhet tė ruajme shenjtėrinė e ketij muaji, tė mos lejojmė askend t'i shkaktojė keq atij, duke ngrenė haptazi apo duke u talluar me ritėt e tij fetare. Po ashtu ėshtė detyra jonė tė ndihmojmė prė kremtimin e kėtyre ritėve, pėr thellimin e kuptinit tė tyre, pėr ngulitjen e tyre nė mendjet dhe shpirtėrat e besimtarėve. Lutjet dhe veprimet e muajit tė Ramazanit Veprimet e dėshiruara e tė pėlqyeshme natėn e parė tė Ramazanit. Ekzistojnė shumė lloje lutjesh (duash) dhe veprash qė ėshtė e dėshirueshme dhe e pėlqyeshme tė bėhen netėve tė muajit tė bekuar tė Ramazanit. Por ē'do tė ishte e pėlqyeshme te bėhej natėn e parė tė tij? Sė pari: Pamja e hėnes (qė shėnon fillimin e muajit tė Ramazanit) Sė dyti: Leximi herė rradhazi sures EL-FATIHA sapo she hėnen tė dalė. Nė kėtė mėnyrė synohet hapja atė natė e dyerve tė rizikut (e tė mirave qė tė ka caktuar Allahu). Sė treti: Tė lutesh pėr gjėrat mė tė preferuar qė dėshiron tė tė plotėsohet sapo sheh hėnėn; nėse nuk do tė mundesh natėn e parė tė hėnės atėherė gjate tre netėve. Mė poshtė po japim disa prej lutjeve tė mundėshme: Lutja e Profetit(S) kur shihte hėnėn e muajit tė Ramazanit: "O Zot! Na e trego atė neve duke na dhėnė siguri, besim, paqe dhe qetėsi, shėndet tė plotė, rizk tė gjerė dhe debim tė sėmundjeve". "O Zot! Na bėj tė mundur agjerimin e tij deri nė fund dhe leximin gjatė tij te Kuranit" " O Zot! Na e dorėzo atė neve dhe na dorėzo neve tek ai" Lutja e Aliut-Princit tė Besimtarėve (a) kur shihte hėnėn e Ramazanit: " O Zot! Tė lutem tė mė japėsh mirėsitė e kėtij muaji, dritėn dhe shikimin e tij, bekimin, pastėrtinė dhe rizkun e tij. Tė pėrgjerohem pėr mė tė mirėn qė disponon ai tani dhe pėr mė pas." " Ty tė kėrkojn ndihmė nga e keqja qė mundet tė mė pllakos gjatė kėtij muaji dhe pas tij". " OZot! Sille atė nder ne me siguri dhe besim, me paqe dhe begati, me bekim e devotshmėri, me mbarėsi pėrgjithshka don dhe tė kėnaq Ty". Sė katėrti: Larja. Sė pesti: Leximi i lutjeve qė lidhen me hyrjen e muajit tė Ramazanit, siē janė lutjet qė bėnte Imam Bin El-Husein Zejnelabidini, paqa qoftė mbi tė: "O Zot! Beko Muhammedin dhe Familjen e tij. Na frymėzo neve tė mėsojmė nga hirėsitė e tij nė muajin e Ramazanit dhe tė pėrkujtimin e shėnjtėrisė sė tij, tė qėndrimit larg gjėrave qė ke ndaluar. Nandihmo neve ta agjerojmė atė me tė gjithė tė afėrmit, larg kundėrshtimit e kundėrvėnies, larg largimit nga rruga jote, dhe qė ta shfrytėzojmė atė nė atė mėnyrė qė tė shtojė kėnaqėsinė Tėndee, nė atė mėnyrė qė me veshėt tanė tė mos dėgjojmė dėrdėllitje e pallavra, qė mė sytė tanė tė mos shikojmė lojra e qejfe, qė tė mos vendosim duart tona mbi gjėra tė ndaluara, qė tė mos i vemė kėmbėt tona nė vende tė ndaluara, qė barqet tona tė mos njohin ushqimin tjetėr, pėrveē atyre qė na i ke bėrė hallall, qė gjuhet tona tė mos nxjerrin asnjė fjalė veē fjalėve qė ke thėn Ti, qė tė mos angazhohemi pėr asgje veē asaj qė na afron mirėsinė Tėnde, qė tė mos lidhemi mes asgjė veē asaj qė na mbron nga ndėshkimi Yt. O Zot! Na shpėto prej hipokrizisė dhe hipokriteve, na shpė nga veshėt pėrgjues. Ne nuk bėjmė asnjė shok pėrveē Teje dhe as synojmė dashurinė e ndonjė tjetri veē Teje". Nga gjėrat e pėrbashkėta qė ėshtė mirė tė bėhen gjatė ditėve tė muajit tė Ramazanit Tė lexohet lutja e Profetit (S) nė muajin e Ramazanit pas ēdo namazi si mė poshtė: "0 Zot! Jepu gėzim njerėzve tė varreve (tė vdekurve) "0 Zot! Pasuroje ēdo tė varfėr! "0 Zot! Ngope ēdo tė uritur!” "0 Zot! Vishe ēdo tė zhveshur!" "0 Zot! Laja borxhin ēdo borxhliu!" "0 Zot! ēliroje ēdo tė mėrzitur nga mėrzitia!" "0 Zot! Ktheje nė vendin e vet ēdo tė huaj!" "0 Zot! ēliro ēdo rob lufte!" "0 Zot! Ndreq ēdo gjė tė keqe midis muslimanėve!" "0 Zot! Shėro ēdo tė sėmurė! "0 Zot! Jepi fund varfėrise sonė me pasurinė Tėnde!" "0 Zot! Ndryshoje gjendjen tonė tė keqe duke na dhėnė nje gjendje me tė mirė" "0 Zot! Na i laj borxhet tona dhe na ēliro nga ngėshtėsia. Tij e i plotfuqishėm pėr ēdo gjė" 2.Leximi i lutjes sė mėposhtme pas ēdo faljeje qė bėn nė muajin e Ramazanit: 0 i Larti, 0 i Madhėrishmi, 0 Mbrojtės, 0 Meshirues! Ti je i Madhėrishmi dhe nuk ka asnjė qė tė jetė i ngjajshėm meTy. Ti je i gjithēka dėgjuesi e i gjithėēka shikuesi. Ky ėshtė muaji qė e nderove, e madhove dhe e preferove mbi gjithė muajt e tjerė. Ky ėshtė muaji, nė tė cilin mė obligove agjerimin, ėshtė muaji i Ramazanit, nė tė cilin zbrite Kuranin si orientim dhe udhėrrefyes pėr njerėzit, si orientim tė rrugės sė drejtė dhe tė shkrimit tė shenjtė. Nė kėtė muaj zgjodhe natėn e Kadrit, tė cilen e bėrė mė tė mirė nga 1000 muaj. 0 Ti qėje Zot i mirėsive! Asnje borxh nuk u ke tė tjerėve, me gjithatė mė jep mirėsinė tė mė heqėsh qafen time nga zjarri i Ferrit. 0 Ti, qė tė dedikohemi tė gjithė! Mė fut mua nė parajsė me mėshirėn Tėnde. 0 Meshirues i Mėshirave!" GJėrat e pėrbashkėta qė ėshtė mirė tė kryhen gjatė netėve tė muajit tė Ramazani“t Ndėr, gjėrat e pėlqyera qė ėshtė mirė tė bėhen gjatė nėtėve tė muajit tė bekuar tė Ramazanit janė: 1.Tė Iahesh ēdo natė, sidomos netėt qė je i vetėm, si dhe natėn e fundit tė Ramazanit 2.Tė falesh dy rakate (gjunjėzime) me lavdėrime dhe unifikim (tėuhid) dhe kur mbaron thua: " I Madhėruar qoftė Ai qė ruan dhe nuk nėglizhon" " I Madhėruar qoftė Ai qe mėshiron dhe nuk nxiton" " I Madhėuar qoftė Ai qė rri zgjuar dhe nuk humbet mendjen". " I Madhėruar qoftė Ai qė nuk merret asnjė herė me qejfe dhe lojra" 3. Leximi i duave gjatė netėve tė Ramazanit, midis tė cilave lutja e hapjes. Lutje tė nėtėve tė Ramazanit Lutja e fillimit nė ēdo njerėn prej netėve tė muajit tė Ramazanit "0 Zot! Unė e hap kėtė lutje duke tė falenderuar Ty, sepse Ti, me bamirėsine Tėnde, je Ai qė na drejton drejt tė arsyeshmes dhe tė sė drejtės. Unė e kam kuptuar se Ti je Mėshiruesi i Mėshiruesve si nė rast faljeje ashtu dhe mėshire. Ti je ndėshkuesi mė i ashpėr nė rastėt kur ndėshkimi dhe dėnimi janė tė domosdoshėm. Ti je mė i papajtueshmi me mendjemadhėsinė dhe fodullėkun". "O Zot! Dėgjoje lutjen dhe kėrkesėn time. Dėgjo 0 Dėgjues i lavdėrimeve tė mia dhe pėrgjigiju lutjes sime 0 Mėshirues, 0 Mbrojtjes. " Pakėsoi vėshtirėsitė e mia. 0 Zoti im!. Sa pezmatime e hidhėrime me ke larguar, sa problemeve tė mia u ke dhėnė rrugė e sa pengesa mė ke hequr e mi ke lehtėsuar, sa mėshirė ke pėrhapur dhe sa fatkeqėsive u ke dhėnė fund! "Lavdia i pėrket vetėm Allahut, i cili nuk ka asnjė shok, as fėmijė, qė nuk ka as ortak nė pasurinė e Tij dhe as pasardhės. Madhėrojeni Atė me njė madhėri tė fortė". "Lavdia i pėrket vetėm Allahut nė tė gjitha pėrmasat dhe Ilojet e saj pėr gjithė tė mirat e Tij" "Lavdia i pėrket vetėm Allahut, i cili nuk ka pretendet askėnd nė pasurinė e Tij dhe as kundėrshtar pėr urdhėrat e Tij" "Lavdia i pėrket vetėm Allahut, i cili nuk ka shok nė krijimin e Tij dhe as tė ngjajshėm nė madhėshtinė e Tij“ "Lavdia i pėrket vetėm Allahut, qė urdhėrat dhe lavdia e Tij i janė zbuluar krijesave tė Tij, qė mirėsia e Tij duket nė bujarinė e Tij, qė dora e Tij pėrhap vetėm mirėsi, qė rezervat e Tij as pakėsohen e as shtohen kurrė nga mirėsia dhe bujaria e madhe e Tij. Ai ėshtė i dashuri dhe i adhuruari i pėrgjithshėm". "0 Zot! Unė tė lutėm tė mė japėsh pak nga e shumta, sepse nėvoja ime pėr tė ėshtė e madhe. Ti nuk e ke pėr gjė tė ma japėsh atė, sepse ke shumė, pra e ke farė tė lehtė e tė mundėshmė". “O Zot! Jepma faljen tėnde pėr mekatėt e mia dhe m'i justifiko gabimet. Jeprua faljen Tėnde pėr padrejtėsitė qė kam bėrė, pėr fshehjen e gabimeve tė mia e tė veprave tė keqia. Trajtoi me butėsi mėkatet e mia tė shumta, kur kėto kanė ardhur nga kokėfortėsia dhe sjelljet e mia tė papeshuara. Mė shto kurajon tė tė lutėm pėr diēka qė nuk ia kėrkoj askujt tjetėr pėrveē Tėje, qė mė ke lindur e ushqyer me mėshirėn Tėnde dhe me ke treguar mundėsitė dhe aftėsitė e Tua e me ke mėsuar tė tė pėrtgjigjem. Unė vazhdoj tė tė lutem Ty i sigurtė dhe tė tė kėrkoj sikur tė tė njihja prej kohėsh, pa frikė dhe rrezik, duke tė treguar Ty atė qė synoj tė arrij prej Teje. Nėse ajo mė vonohet apo ngadalėsohet, kjo vjen thjesht nga padija ime dhe ndoshta nė kėtė vonesė fshihet e mira ime, sepse Ti i din pasojat e ngjarjeve. Unė nuk njoh asnjė kaq bujar dhe tė duruar ndaj meje, njė robi tė pėrēmuar, pėrveē Teje." "0 Zot! Ti mė thėrret mua, kurse unė tė largohem. Ti tregohesh dashamir me mua, ndėrsa unė jo. Ti mė fal miqėsi, ndėrsa unė nuk e pranoj atė, megjithatė, kjo nuk tė ka penguar tė jesh i mėshirshėm me mua dhe bamirėsi im, tė mė preferosh mua ndėr krijesat e Tua. Prandaj mėshiroje robin Tėnd injorant, ndreqė atė me bamirėsinė Tėnde, sepse Ti je ndreqėsi dhe rregulluesi mė bujar". "Lavdi Allahut, zotėruesit tė pasurisė, levizėsit tė gjithėsisė, nėnshtruesit tė erėrave, aguesit tė mėngjezeve, gjykuesit tė ditės sė Gjykimit, Zotit tė botėve!" "Lavdi Allahut pėr butėsinė qė tregon pasi na dha dijen. Lavdi Allahut, qė, megjithė mundesitė qė ka, na jep faljen. Lavdi Allahut pėr durimin e madh qė tregon pėrpara se tė zemėrohet, megjithėse ėshtė i aftė tė beje ē'tė dojė". "Lavdi Allahut, krijuesit tė krijesave, tė cilave u ka siguruar edhe tė mirat e jetesės, Atij qė posedon madhėshtinė, Atij qė ėshtė edhe larg e nuk duket, por edhe afėr dhe vėshtron shpėtimin. I Bekuar dhe i lartėsuar qoftė! "Lavdi Allahut, i cili nuk ka kush t'i barazohet dhe as tė ngjajshėm nė formė apo nė veprime, dhe i cili me lavdinė e vet, ka nėnshtruar shumė njerėz krenarė, shumė njerėz tė mėdhenj i janė pėrulur. Ai, me fuqinė e vet, arrin ē'tė dojė" "Lavdi Allahut, i cili, sa herė qė e thėrras, me pėrgjigjet dhe mė plotėson ēdo mungesė ndėrkohė qė unė i kundėrvihem, qė mė shton tė mirat ndėrsa unė e falenderoj. Sa dhurata tė bukura mė ka dhenė mua, nga sa gjėra tė frikėshme mė ka shpėtuar, duke mė dhėnė kushedi sa e sa gėzime! Prandaj unė i falem Atij duke e falenderuar dhe e kujtoj duke e madhėruar”. "Lavdi Allahut, i cili nuk mund tė turpėrohet e as tė denoncohet pėr asgje, dhe tė cilit nuk iu mbyll kurrė porta dhe as e ktheu ndonjėrin mprapsht prej lypsave, dhe as i diziluzionoi kurrė shpresat e tij". "Lavdi Allahut, i cili qėtėson tė frikėsuarit dhe shpėton tė sinqėrtėt, qė u jep dorėn tė dobėve dhe tė vojturėve, qė lufton mendjemadhėsinė, zhduk mbretėr dhe lė tė qetė tė tjeret". "Lavdi Allahut, qė thyen e shkatėrro tė mėdhenjtė, qė kupton ata qė ikin e largohen dhe ndėshkon ata qė bėjnė padrejtėsi, qė u pėrgjigjet klithmave tė atyre qė qajnė dhe nevojave tė atyre qė kėrkojnė, qė mbėshtet besimtarėt". "Lavdi Allahut, qė, nga frika e Tij, tronditen qiej dhe banorėt e tyre, lėkundet toka dhe jeta nė tė, trazohen detet dhe gjithēka noton nė gjirin e tyre". "Lavdi Allahut, i cili na udhėheq nė rruge tė drejtė, dhe qė, po tė mos ishtė kjo udhėheqje, nuk do tė ishim udhėhequr nė rrugė tė drej tė" "Lavdi Allahut, i cili krijon dhe nuk krijohet, qė jep tė mira dhe nuk merr, qė ushqen e nuk ushqehet, qė vdes tė gjallet dhe ngjall tė vdekurit. Ai ėshtė i gjalli qė nuk vdes kurrė. Nė dorė tė Tij ndodhet e mira. Ai mund tė beje ē'tė dojė". "0 Zot! Bekoje Muhammedin, skllavin Tėnd, dhe tė dėrguarin Tėnd, besnikun Tėnd, tė pastėrtin Tėnd, tė dashurin Tėnd, mė tė zgjedhurin midis krijesave tė Tua, ruajtėsin e sekretit Tėnd, pėrēuesin e Mesazhit Tėnd! Fale atė me faljen mė tė preferuar, mė tė mirė, mė tė bukur, mė tė plotė, mė tė pastėr, mė tė lartė, mė tė kėndėshme, mė tė sinqertė, mė tė ndritėshme e mė tepėr nga sa ke faluar, bekuar, mėshiruar, dashuruar e paqėsuar ndonjė njeri tjetėr nga robėt e Tu, profetėt e tė dėrguarit e Tu si dhe nga njerėzit e Tu me tė zgjedhur nga gjithė ata qė ke nderuar nga krijesat e Tua". "0 Zot! Bekoe Aliun-Prijėsin e Besimtarėve, mbrojtėsin dhe garantin e tė tė Dėrguarit tė Zotit tė botėve, skllavin dhe tė nėnshtruarin Tėnd, vėllanė e tė Dėrguarit Tėnd, qė u transmetoi dokumentin Tėnd kijesave tė Tua". “ O Zot! Beko miken e tij tė pastėr- Fatime Ez-Zahra-ne, zonjėn e grave tė banorėve tė tokes. Beko dy nipėrit e mėshirės dhe dy imamet e rrugės sė drejtė: Hasanin dhe Huseinin, qė janė zotėrinjtė e tė rinjve tė popullit tė parajsės. Bekoi imamet e muslimanėve: Ali Bin EI-Husein, Muhammed El Baker, Xhaafer Es-Sadik, Musa EI-Kadhim, Ali Er-Rida, Muhammed EI-Xhevad, Ali EI-Hadij, Hasan EI-Askerij dhe pasardhėsin e EI-Hadij-ut-imam El-Mehdiun dhe tė gjithė pėrēuesuit e argumenteve tė Tua tek robet e Tu dhe besnikėt e Tu nė vendin Tėnd. Jepu tė gjithė atyre bekime tė shumta dhe tė pėrhershme". "0 Zot! Bekoe zbatuesin e urdhėrit Tėnd tė shpresuar dhe tė drejtin e pritshėm, fshihe atė me anėn e engjėve tė Tu tė afėrt, jepi atij mbėshtetje e ndihmė me frymėn e shenjtė: 0 Zot i botėve!" "0 Zot! Bėje atė propogandues tė Librit Tėnd dhe mbrojtės tė fesė Tėnde, bėje pasardhės mbi tokė ashtu siē bėre tė tjerėt para tij, mundėsoja atij detyrėn qė patė kėnaqėsinė t’ia ngarkosh. ēliroje atė nga frika dhe jepi sigurinė qė tė ti adhurojė e tė tė mos bėjė shok askėnd. 0 Zot! Pėrforcoje atė dhe pėrforcoju me tė, ndihmoje atė qė tė tė ngadhėnjeje Ty, jepi atij njė mbėshtetje tė dashur dhe njė hapje tė lehtė e tė suksesėshme, jepi atij fuqi fitimtare prej vetės Tėnde. 0 Zot! Pastroje me anėn e tij fenė Tėnde dhe porositė e mesimet e tė tė Dėrguarit Tėnd, me qėllim qė asgjė nga e drejta tė mos humbase dhe as t'u fshihet krijesave tė Tua" "O Zot! Ne duam prej Teje njė shtet bujar, i cili tė forcojė fenė islame dhe shtetasit e vet dhe tė mposhtė hipokrizinė dhe hipokritėt; njė shtet qė tė na bėjė neve propogandues tė nėnshtrimit ndaj Teje dhe udhėheqjes nė rrugėn Tėnde, tė na japė me tė mirat dhe nderet e kėsaj botė dhe tė botės sė pėrtejme" "0 Zot! Tė vertėtėn qė na e mėsove po e mbrojmė dhe ēfare nuk mundem tė realizonim prej saj e dimė" "0 Zot! Na bashko sė bashku nė emėr tė sė drejtės dhe mbyll tė ēarat nė radhėt tona, vendos midis nėsh rregull, rrite numurin tonė dhe ktheje nė krenari poshtrimin tonė. Pasuroi me tė drejtėn familjet tona, na e hiq me anėn e saj gjobėn, lehtėsoje me tė varfėrinė tonė, zbardh me tė fytyrat tona, lidh me tė familjet tona, realizo me tė kėrkesat tona dhe premtimet tona,jepu pėrgjigje pozitive lutjeve tona, na plotėso me tė sa mė tėpėr prej dėshirave tona. 0 mė i miri pegjegjės dhe me bujari shpėrblyes: Na i shėndosh me tė gjokset tona dhe na hiq andej zemėrimin dhe urrejtjen, na drejto me tė nė rrugė tė drejtė, nė kushtet kur ka shumė mosmarrėveshje e kontradikta nė lidhje me kuptimin e sė drejtės. Me urdhėrin Tėnd, Ti e drejton nė rrugė tė mbarė kėdo qė dėshiron, prandaj na jep fitoren kundėr armikut Tėnd dhe armikut tonė. Ajo ėshtė e drejta e sigurtė". "0 Zot! Nė tė ankohemi Ty pėr humbjen e profetit tonė, pėr mungesėn e imamit tonė, pėr numėrin tonė tė vogėl dhe numėrin e madh tė armikut tonė, pėr konfuzionin dhe grindjet e shumta nė radhėt tona dhe pėr kundėrvėnien e kohės kunder nėsh. 0 Zot! Bekoe Muhammedin dhe na ndihmo nė tė gjithėve nė lidhje me sa mė sipėr, dukė na dhėnė fitoren e shpejtė, duke na zbuluar dėmet, duke na afruar fitoret dhe duke nxjerrė nė pah fuqinė e sė drejtės. Nė shenjė tė mirėsisė Tėnde, na vesh me fuqinė Tėnde, me mėshirėn Tėnde, 0 Mėshirues i Mėshiruesve!" Pastaj thuaj atė qė siē tregohet e thoshte Imam Es-Sadlku (a): “Zot! Unė tė lutem Ty sepse je i plotfuqishėm dhe i giithė ēka mundshėm qė brenda mundėsisė sė urdhėrit Tėnd tė urtė dhe tė vendimit Tėnd qė as kundėrshtohet e as ndryshohet, tė mė shkruash mua nė radhen e pelegrinėve tė EI-Haxhxhit nė Qabe, qė, i mbare qoftė haxhillėku i tyre, i falenderuar qoftė qėllimi i tyre, tė falura qofshin mėkatet e tyre, tė larguara qofshin tė kėqijat e tyre. Po ashtu tė lutėm, qė, nga sa vendos e ke mundėsi, tė zgjatėsh jetėn time e tė me shtosh tė mirat, tė mė bėsh ngaata qė tė ndihmojnė nė fitoren Tėnde dhe tė mos mė zėvendėsosh me ndonjė tjetėr." Lutu gjithashtu me anėn e kėsaj lutieje (duaje) 0 Zot! Mė mėshiro duke me futur nė radhėn e tė mirėve e duke mė lartėsuar nė radhen e tė lartėve; ma shuaj etjen me njė gotė prej burimit tė Selsebilit (Burim uji nė parajsė); me shpėrble me djem jetėgjatė si pėrla tė fshehur; me ushqe me frutet e parajsės dhe me mishin e zogjve; me vesh me rroba prej taftaje dhe mėndafshi tė shkėlqyer. Natėn e Kadrit, gjatė pelegrinazhit nė EI- Haxhxh nė Qabe mė jep vdekjen nė rugėn Tėnde dhe nėn urdhėrat e Tua, mė jep mbaresinė dhe suksesin, mė plotėso lutjet dhe kėrkesat e mia. Dhe kur tė mbledhėsh tė parat dhe tė fundit ditėn e Gjykimit, mė mėshiro mua dhe mė shkruaj pafajsinė para zjarrit tė ferrit. Mos mė vur vargoj nė ferr; mos mė dėno e poshtėro me dėnimin Tėnd; mos mė jep tė haj nga pema e Zekkumit (lloj peme, frutet e tė cilės janė tė hidhura dhe u jepen mėatarėve-shėnim i pėrkthyesit) e as nga arkivoli mos mė fut nė radhėn e djajve; mos ma pėrcėllo fytyren me zjarr dhe nga ēdo e keqė mė shpėto! 0 Ti, qė s'ka Zot pėrveē Teje! Dhe nė tė vertėtė nuk ka Zot pėrveē Teje qė Je Nje. Lutje pėr syfyrin Lutjet nė kohėn e syfyrit: Ndėr lutjet e pėlqyeshme tė syfyrit ėshtė ajo e thėnė nga Imam Muhammed EI-Baker Bin Ali Bin EI-Husein (a) si mė poshtė: "0 Zot! Unė tė lutėm tė me japėsh diēka nga madhėshtia Jotė, me'ē’ka mė madhėshtore, dhe tėrė madhėshtia Ytė ėshtė e shkėlqyer.. 0 Zot! Unė lutėm pėr madhėshtinė Tėnde". "0 Zot! Unė tė lutėm tė me japėsh diėka nga bukuria Jotė, me’ē’ka me tė bukur, dhe tėrė bukuria Jotė ėshtė madhėshtore. 0 Zot! Unė lutėm pėr bukurinė Tėnde". 0 Zot! Unė tė lutėm tė me japėsh diēka nga fuqia Jotė, me ē’ka me tė fuqishme, dhe tėrė fuqia Jotė ėshtė absolutė. 0 Zot! Unė lutėm pėr fuqinė Tėnde". " 0 Zot! Unė tė lutėm tė me japėsh diēka nga madėria Jotė, me ē’ka ka me tė madhėrishme, dhe tėrė madhėria Jotė ėshtė e madhėrishme. 0 Zot! Unė lutėm pėr madhėrinė Tėnde". " 0 Zot! Unė tė lutėm tė mė japėsh diēka nga drita Jotė, me ē’ka. ka me tė ndritėshme, dhe tėre drita Jotė ėshtė e shkėlqyeshme, 0 Zot! Unė lutėm pėr dritėn Tėnde". "O Zot! Ti ke tė drejtė mbi mua, por mė mėshiro. Unė kam detyrimie ndaj njerėzve prandaj mė ndihmo t'i pėrballojė ato. Ti je pėrgjigjur ēdo miku dhe unė jam miku Yt. Bėje mikėpritje timen kėtė natė parajsėn. O Dhurues i parajsės, O Urdhėrues i faljes. ēdo gjė ėshtė nė dorėn Tėnde". Gjėrat e pėlqyeshme Natėn e Kadrit 1.Laja 2.Kalimi i natės me lutje dhe falje 3. Dhėnie lėmoshash e ndihmash pėr tė varfėrit dhe nevojtarėt. 4.Leximi i Kuranit tė Shenjtė, sidomos i sureve Rum, EI-Ankebute dhe Ed-Duhane 5. Leximi i lutjeve tė posaēme pėr kėtė natė, midis tė cilave lutjet e Imam Ali Bin EI-Husein Zejnul-abidin(a), qė ėshtė: " 0 Zot! Unė pėr Ty jam njė skllav i vogėl, nuk disponoj pėr vete asgjė qė tė mė vlejė apo dėmtojė dhe nuk prish prej saj kot. Pėr kėtė deshmoj me veten time. Pranoj para Teje dobėsinė e fuqisė sime dhe tė aftėsive tė mia. Fale Muhammedin dhe Familjen e Muhammedit dhe realizo dėshirėn qė mė ke premtuar mua dhe gjithė besimtarėve e besimtareve nė kėtė Natė. Plotėsoje ate qė nuk mė ke plotėsuar, sepse unė jam njė skllav i gjorė, i varfėr, i dobėt, i pėrulur dhe i fyer". " 0 Zot! Mos mė bėj tė tė harroj pėr kujdesin dhe mbrojtjen qė mė ke dhėnė, as pėr mirėsitė qė mė ke sjellė dhe as pėr durimin qė ke treguar nė plotėsimin e kėrkesave tė mia, edhe nėse je vonuar, nė dit tė mira apo nė kėqia, nė tė shėndoshė apo fatkeqėsi, nė varfėri apo kamje. Ti je dėgjues dhe plotėsues i lutjes”. Lutja e ndarjes nė tė premten e fundit tė­muajit tė Ramazanit Sahabij (ata shoqėruan Profet Muhammedin kur iku nė Medinė-shoqėrues i pėrkthyesit), i lartėsuar Xhabir Bin Abdullah EI-Ensarij ka thėnė: "Hyra tek Resulullahu (S) tė premten e fundit tė muajit tė Ramazanit dhe, sapo mė pa, mė tha : " 0 Xhabir! Kjo ėshtė e premtja e fundit e muajit tė Ramazanit prandaj pėrcille duke thėnė: " 0 Zot! Mos e bėj atė afatin e fundit tė agjerimit tonė nė tė. Mė bėj mua tė mėshiruar dhe jo tė privuar “. "Kush e bėn kėtė ka rituar dy tė mira: ose arrin edhe Ramazanin e Ardhshėm, ose fiton faljen e Allahut dhe mėshirėn e Tij.
 
This website was created for free with Own-Free-Website.com. Would you also like to have your own website?
Sign up for free