www.besimdemaku.page.tl

FEJA ISLAME ESHTE JET

Vertetesia -Sidku

Sidk mbart kuptimin e mendimit tė drejtė, tė fjalės sė vėrtetė, tė sjelljes sė drejtė. Nga njė njeri qė beson pritet qė nė fjalė dhe nė sjellje, nė qėndrime vetjake e nė marrėdhėnie me njerėzit e tjerė, ai tė tregohet njė pėrfaqėsues besnik i vėrtetėsisė dhe i drejtėsisė. Ai duhet t’i zgjedhė shokėt, miqtė dhe rrethin e afėrt prej kėsaj kategorie njerėzish. Kėshtu, nė Kuran ėshtė urdhėruar: “Gjithmonė tė jeni sė bashku me tė drejtėt!” (Teube, 119). Kjo do tė thotė se vėrtetėsia dhe besnikėria, drejtėsia dhe ndershmėria pėrbėjnė njė veēanti qė duhet tė gjejė vend nė tė gjitha veprimet e njeriut. Nė njė kuptim, sidku/vėrtetėsia pėrbėn shpirtin dhe thelbin e veprimeve njerėzore. Ajo, njėkohėsisht, ėshtė njė prej cilėsive profetike. Sidku shpreh, ose duhet tė shprehė, njėsimin e mendimit, tė veprės dhe tė sjelljes te njeriu. Nėse dikush pohon apo mėton vazhdimisht qė tė jetė pėrfaqėsues i sė mirės, sė bukurės, sė drejtės, por me sjelljet e tij i pėrgėnjeshtron kėto pohime e mėtime, tek ai ėshtė copėtuar tėrėsia morale dhe shpirtėrore. Besimtari i plotė jeton gjithmonė nė njėshmėri tė mendimit dhe tė sjelljes. Nėse individi vijon tė qėndrojė e tė sillet nė kundėrshtim me mendimet e veta, nuk ėshtė e mundur qė tė mbėrrijė moralin e bukur dhe tė pėrparojė drejt pėrsosjes si njeri. Madje nė shkallė mė tė pėrparuara e nė nivele mė tė larta, prej njeriut besimtar pritet, nė kuptimin e tasavvufit, qė tė jetė i ekuilibruar, i drejtė, besnik e i ndershėm nė gjendjen e brendshme e nė thellėsi tė shpirtit, nė mendime e nė synime, nė ide e nė qėllime. Tė orientohesh kah drejtėsia nė fjalė, nė sjellje, nė vullnet, nė besė, nė veprim e nė gjykim, pėrbėn njė vėrtetėsi e drejtėsi tė pėrmbushur dhe njėkohėsisht njė cilėsi profetike, pėr tė cilėn Kurani i shenjtė, duke pohuar: “Nė atė libėr tė lartė, mes tė tjerash, pėrkujto Ibrahimin, qė ishte njė Profet i besės.” (Merjem, 41), na ka sjellė ndėrmend atė pikė kulmore, nė tė cilėn dhikri gjen krejt pėrmbushjen. Sidku, si virtyti mė parėsor i profetėve tė mėdhenj, krahas tė qenit nė ēdo kohė dinamika mė e fuqishme e punės pėr shėrbimin ndaj imanit dhe ndaj Kuranit, nė botėn e ardhshme ėshtė pėr ēdo besimtar mė e sakta kartė krediti dhe mė e vlefshmja tapi e dinjitetit. Allahu (xh.xh.), duke thėnė: “Pėr tė drejtėt, sot ėshtė dita kur drejtėsia u bėn dobi” (Maide, 119), na ka tėrhequr vėmendjen te kjo e vėrtetė e rėndėsishme. Ajo ēka i ka bėrė tė mbėrrijnė nga njėra majė nė tjetrėn profetėt, pasuesit dhe tė afėrtit e tyre dhe qė nė pėrparimin e tyre shpirtėror u ka shėrbyer si burak, ėshtė sidku; ndėrsa ajo ēka ka zvarritur poshtė e mė poshtė shejtanin dhe hordhinė e tij, ėshtė gėnjeshtra. Mendimet mund tė ngrihen nė fluturim e tė fluturojnė drejt horizonteve tė vlerave vetėm me krahėt e sidkut. Sjelljet gjejnė zhvillim e rritje vetėm nė truallin e sė vėrtetės… Lutjet e pėrgjėrimet, vetėm nė masėn e sidkut me tė cilin bėhen, sikurse emrat “Ismi Adham” (emri ose emrat e Allahut, qė kur pėrmenden, pėlqehen dhe ēojnė nė pranimin e lutjes), mbėrrijnė arshin e mėshirės dhe gjejnė pranimin hyjnor; sidku vepron thuajse njėlloj si shurupi i Ismi Adhamit. Ajo ēka e bėnte tė shkėlqejė dritėn e pendesės nė ballin e Ademit (a.s.) ishte sidku… Nė njė kohė kur bota u varros prej furtunės, varka e shpėtimit e Profetit tė furtunės ishte sidku. Ajo ēka Ibrahimin (a.s.) e hedhur mes flakėve tė zjarrit e nxori nė freski e paqe ishte sėrish sidku… Nė ajetet e ndryshme tė Kuranit, tė jesh besimtar i vėrtetė do tė thotė qė fjalėt dhe veprat, gjer nė botėn e brendshme, t’i skicosh sipas sidkut dhe t’i organizosh rreth vėrtetėsisė. Veē kėsaj, njė rend e rregullim i tillė ėshtė vlerėsuar edhe si thelbi i lumturisė nė kėtė jetė dhe nė jetėn e amshuar. Ja disa diamante nga mėsimet kuranore pėr sidkun: “Thuaj: O Zoti im! Mė mundėso qė nė vendin ku do tė hyj tė hyj me drejtėsi e nė vendin nga do tė dal tė dal me drejtėsi!…” (Isra, 80) “Mė bėj tė kujtohem ndėr pasardhėsit me lisan sidk (apo me gjuhė tė sė mirės, tė sė drejtės)” (Shuara, 84) “Atyre qė besuan jepu sihariq pėr kademe sidk (apo pozitė tė lartė tė sė vėrtetės) te Zoti i tyre!” (Junus, 2) “Pa dyshim, tė pėrkushtuarit janė nė kopshte tė parajsės e nė lumenj qė rrjedhin, nė vendin e sidkut pranė Sundimtarit tė Sundimtarėve…” (Kamer, 54-55) Me titujt mud’hale sidk, muhraxhe sidk, lisane sidk, kademe sidk, mak’ade sidk, nė njė linjė qė zgjatet nga kjo botė nė tjetrėn botė, ėshtė bėrė shenjė edhe pėr te njė udhė e gjatė, edhe nė nisje tė udhės, edhe nė pėrfundim tė udhės. Nė krye tė gjithēkaje qėndron tė qenit i drejtė e i besės (sadik). Mendimi i drejtė, nijeti pėr vendim e sjellje tė drejtė ėshtė shkalla e parė e sidkut. Veē kėsaj, njeriu qė ėshtė i vendosur pėr tė qenė i drejtė nuk duhet ta ndryshojė vendimin dhe nijetin dhe ėshtė kusht qė tė qėndrojė larg mjediseve dhe nxitjeve qė mund t’ia lėkundin mendimin dhe vendosmėrinė. Shkalla e dytė ėshtė qė tė ushqesh dėshirėn pėr tė qėndruar e jetuar nė kėtė botė vetėm pėr tė lartėsuar tė vėrtetėn dhe pėr tė mbėrritur kėnaqėsinė e Allahut dhe kjo ka, gjithashtu, disa shenja. Disa prej tyre janė: tė shohėsh gjithmonė mangėsitė dhe dobėsitė e vetvetes, tė mos dorėzohesh pėrballė bukurive mė joshėse tė kėsaj bote, tė mos ndryshosh rrugė e drejtim prej shqetėsimesh tokėsore. Shkalla e tretė ėshtė kthimi i sidkut nė njė mjeshtėri tė vėrtetė tė shpirtit dhe kthimi i sė drejtės nė pjesė tė natyrės sė njeriut nė ēdo gjendje e nė ēdo sjellje. Drejtėsia dhe besnikėria mė e madhe qėndron nė tė dorėzuarit me kėnaqėsi e dėshirė ndaj Allahut duke e pranuar atė si Zot, nė tė pranuarit e Islamit si njė sistem hyjnor dhe nė tė dorėzuarit ndaj udhėheqjes sė mė tė mirit shpirt tė krijimit, Profetit Muhamed (paqja qoftė mbi tė!).[1] Njeriut i shkon e vėrteta edhe nė paftė keq; Allahu ndihmės ėshtė i njerėzve tė drejtė! Ndershmėria, gjithashtu, ėshtė e lidhur me sidkun. Ndershmėria, qė nė vetvete do tė thotė drejtėsi, ėshtė interpretuar prej ehli hakikatit si shmangie e qėndrimeve ekstreme nė akide e nė amel, nė ushqim e nė pije, nė fjalė e nė vepra dhe nė tė gjitha sjelljet. Pas pohimit: “Zoti ynė ėshtė Allahu”, engjėjt zbresin mbi ata qė janė tė drejtė dhe thonė: “Mos u trembni, mos u hidhėroni, gėzojuni Parajsės qė ju ėshtė premtuar.” (Fussilet, 30) Ky ajet u sjell lajmin e mirė atyre qė pranojnė dhe pohojnė hyjninė dhe njėshmėrinė e Allahut, qė ecin nė rrugėn e profetėve me besim, vepra e sjellje se nė atė vend drithėrues ku, radhė radhė, do tė pėrballen me engjėjt e ku mbizotėron frika, ata do tė gėzohen me plot sihariqe. Nė kontekst tė shpjegimit se sa e vėshtirė ėshtė tė ruash ndershmėrinė, ėshtė tejet domethėnėse fjala e mė tė madhit njeri: “Surja ‘Hud’ dhe tė tjera si ajo ma prishėn prehjen e mė plakėn.”[2] Kėtu ėshtė fjala pėr ajetin: “Ji i drejtė siē je urdhėruar!” (Hud, 112) Sėrish Profeti ynė (paqja qoftė mbi tė!), duke i thėnė njė sahabi: “Thuaj ‘I besova Allahut’, dhe ‘pastaj ji i drejtė!’”, pėrmbledh tė gjithė thelbin e akides dhe tė amelit (besimit dhe veprave).[3] Edhe kėto shprehje tė shkėlqyera i pėrkasin Atij: “Pėr sa kohė qė zemra e robit nuk ėshtė e drejtė, besimi i tij nuk ėshtė i drejtė; pėr sa kohė qė gjuha e tij nuk mund tė jetė e drejtė, zemra e tij nuk mund tė jetė e drejtė.”[4] “Ēdo mėngjes, gjymtyrėt e birit tė njeriut i thonė gjuhės: ‘Kija dronė Zotit nė lidhje me ne; se nėse ti je e drejtė, edhe ne jemi tė drejtė; nėse ti je e shtrembėr, edhe ne shtrembėrohemi.’”[5]